Eli ir Pugo – du draugai mopsai, kurie džiugina vilnietės Julijos širdį ir drebina namus. Vieną iš šių keturkojų – trejų metų kalytę Eli Julija per karantiną susirado prieglaudoje „Dogspotas“. Vilnietė neslepia džiaugsmo, anot jos, per karantiną, kai daugelį kamuoja slogi nuotaika, iš prieglaudos paimtas šunelis praskaidrina kasdienybę.
„Iš tikrųjų, taip, nes Eli labai daug gyvasties atnešė pas mus į namus. Plius Pugo jau septyneri metai – tai jisai irgi atsigavo ir nieks neduoda jam 7 metų. Tai papildomas džiaugsmas namuose, labai faina“, – sako vilnietė Julija.
Du jauni ir aktyvūs katinėliai – Mudis ir Džanis. Pastarasis į „Kačių namus“ atkeliavo iš vieno Kalvarijų gatvės kiemo. Kitas nelaimėlis į prieglaudą pateko iš čigonų taboro, kai išsikrausčius čigonams, jų prižiūrėti katinai liko be prieglobsčio. Viešosios įstaigos „Naminukai“ vadovė pripažįsta, kad per karantiną gyventojų širdys atsivėrė ir beglobiams gyvūnams. Mat vien nuo pirmojo karantino pradžios iki dabar iš šio kambarėlio žmonės į namus paėmė net 284 murklius – tai yra trečdaliu daugiau nei pernai.
„Sako – mes seniai norėjome gyvūno, bet dabar dirbdami iš namų matome galimybę daugiau jį stebėti, greičiau socializuoti. Nes dažnai būna, kai žmonės įsisukę į tuos darbus, keliones, atostogas, jie neturi tiek laiko“, – pasakoja viešosios įstaigos „Naminukai“ vadovė Goda Smilgė.
Savo mylimos augintinės Šnitkės vaizdeliu dalijasi ir vilnietis Vitalijus. Nors vyras su žmona ir taip augina tris katinus, per karantiną vietos atsirado dar vienam murkliui. Vitalijus pasakoja, kad į prieglaudą Šnitkė pateko tiesiai iš gatvės sušalusi ir serganti, tačiau net ir tai neatbaidė šeimynos, jie nedvejodami priglaudė gyvūnėlį.
„Kad linksmiau namuose būtų, nes vis tiek truputį liūdna sėdėti. Mano žmona dirba iš namų, tai jai tikrai smagiau yra, kai daugiau judesio. Aišku, kartais būna tas trukdo, kai koks nors svarbesnis pokalbis, bet randam išeičių. Daugiau smagumo nei problemų“, – teigia vilnietis Vitalijus.
Tautiečiai pandemijos nerimą malšina gelbėdami beglobius gyvūnus. Štai nuo pirmojo karantino pradžios iki lapkričio pabaigos gyvūnų augintinių registre įregistruota 9350 kačių, o tai yra ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiau įregistruota ir šunų – virš 17 tūkstančių – 18 procentų daugiau nei pernai.
Apie tai, kad vis daugiau žmonių atsigręžia į beglobius gyvūnus prabyla ir „Tautmilės globa“ darbuotoja Olga. Pasak moters, per karantiną gyventojai turi daugiau laisvo laiko, noriai su keturkoju augintiniu keliauja į lauką.
„Labai padaugėjo žmonių, kurie nori į laikiną globą paimti gyvūną. Tai mums irgi labai didelė pagalba iš tikrųjų. Nes maži, neskiepyti gyvūniukai, kurie turi daugiau problemų, serga, tai jiems labai reikalingi laikini namai“, – kalbėjo „Tautmilės globa“ darbuotoja Olga Fedorčenko.
Tiesa, gyventojų prašoma elgtis atsakingai ir įvertinti savo galimybes ne tik per karantiną, bet ir visą likusį gyvenimą rūpintis iš prieglaudos pasiiimtu augintiniu.
„Mes užduodame labai daug klausimų žmonėms. Turi suvokti, kad čia ne laikinas dalykas, čia visam jo gyvenimui. Čia 5 ar 10, o gal net 15 metų turi tęstis ši draugystė, labai atrenkame žmones“, – sako O. Fedorčenko.
Gyvūnų globos organizacijos tikina, kad kiekvienam tik panorėjusiam pasiimti augintinį į namus, šio taip lengvai niekas neatiduoda. Organizuojamos atrankos ir netgi klausimynai, į kuriuos kiekvienas norintis priglausti keturkojį, turi atsakyti.
„Tie žmonės, šeimininkai, taptų ne tik šeimininkais, bet ir pagalbininkais mums. Neštų vieną iš pagrindinių misijų – nedauginti toliau tų beglobių gyvūnų. Ir tie, kurie pasiima gyvūnėlius – šuniukus ir kačiukus, juos sterilizuotų ir mes spręstume tą problemą“, – pasakoja G. Smilgė.
Prieglaudų atstovai pastebi, kad žmonės per karantiną pasiima globoti vis daugiau vyresnio amžiaus augintinių, senjorų, kurie yra ligoti ir jų amžius jau suskaičiuotas. O per karantiną padarę tokį gerą darbą žmonės jaučiasi laimingesni.
