Praėjus metams nuo protestų Baltarusioje pradžios, Landsbergis siūlo valstybėms nepripažinti jokių tarptautinių sutarčių ar susitarimų, kuriuos sudarė neteisėtas Baltarusios diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Tiesa, politologai ir apžvalgininkai atkerta, kad sankcijas vakarų valstybės įveda per lėtai, dėl to po metų neramumai Baltarusioje nesibaigia.
Sostinės Lukiškių aikštėje renkasi Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. Čia rengiama Baltarusios opozicijos palaikymo akcija „Vieni metai po revoliucijos“.
Jėgos struktūrų smurtas prieš taikius protestuotojus pernai rudenį liejosi kiekvieną dieną. „Omoninkai“ mušė ir lazdomis daužė kiekvieną protestuoją, kuris pareigūnams atrodė įtartinas. Bėgant mėnesiams, protestų mastai mažėjo, tačiau Baltarusios gyventojų noras turėti demokratiškai išrinktą valdžią niekur neišblėso.
Praėjus metams nuo įvykių pradžios, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu vardija Lukašenkos režimo aukas.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia: „Daugiau nei 36 tūkstančiai baltarusių buvo sulaikyti, 610 žmonių yra laikomi politiniais kaliniais, tūkstančiai politiniu pagrindu atsidūrė už grotų, daugiau nei 10 žmonių mirė. Norėčiau pabrėžti mūsų santykius su Lietuva, pirma šalimi, kuri remia baltarusius drasiai ir ryžtingai, be tokių draugų kaip jūs mūsų kelias į demokratiją būtų daug sunkesnis ir ilgesnis.“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo toliau su Lukašenkos režimu kovoti sankcijomis.
„Spaudimas Baltarusijos režimui neturi būti sumažintas, diskusijos vyksta tiek dėl papildomų sankcijų, kurios būtų siejamos su migrantų krize, bet lygiai taip pat papildomos sankcijos, kurias būtų galima įvesti toliau spaudžiant režimą, sudarant prielaidas jam keistis.“
G. Landsbergis siūlo užbėgti įvykiams už akių. Esą vakarų valstybės tūrėtų nepripažinti jokių tarptautinių sutarčių, susitarimų ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimų, kurie atsirado valdant A. Lukašenkai.
„Nelegetimus prezidentas negali sudaryti legetimių sutarčių. Arba užtikrtinti legetimių konstitucijos pakeitimų. Jeigu ateityje tokie dalykai vyktų, sakykim, bendra sutartis tarp Rusijos ir Baltarusijos, kuri numatytų sąjunginę valstybę arba kažkokie reikšmingi konstitucijos pakeitimai, kurie keistų santvarką. Europa ir Lietuva turėtų jų nepripažinti, turime pasakyti iš anksto“, – sako G. Landsbergis.
Tiesa, politologai ir analitikai aiškina, kad kol kas tarptautinė bendruomenė daro per mažai, sankcijas A. Lukašenkos režimui įveda per lėtai.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta tvirtina: „Praėjus metams, dar Vakarai nesugebėjo sukurti tokio išorinio spaudimo, kuris priverstų Lukašenką bent jau padaryti vieną žingsnį atgal. Sankcijų paketai, kurių jau buvo 4. Nors tai ekonominės sankcijos, kurių nebuvo taikyta anksčiau, jos yra pakankamai silpnos. Ir šiomis dienomis konteineriai, vagonai iš Baltarusios su trąšomis tęsia savo kelionę į Lietuvą.“
Politologas Vytis Jurkonis teigia: „Nepaisant to tarptautinio solidarumo, vis dėl to situacijos perlaužti nepavyko <…> Kalbant apie tarptautinį solidarumą, truputėlį galėjome greičiau reaguoti, jeigu su sankcijomis būtumėm sureagavę taip, kaip po „Ryanair“ istorijos, tada galbūt kalbėtumėm visai kitaip, galbūt kalbėtumėm jau Minske.“
Apžvalgininkams sunku nuspėti, ar dar po vienerių metų Baltarusijos opozicijai pavyks pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų.
„Situacija yra kritiška. Būti atvirai priešišku sistemoje yra labai pavojinga Baltarusioje. Dėl to mes ir nematome to paveikslėlio, 100-ai tūkstančių žmonių gatvėse protestuojančių prieš Lukašenkos rėžimą, tai persikėlė į socialinius tinklus. Esame tokioje nesvarumo būklėje, kur režimas netapo tvirtesnis, bet tas galutinės pergalės Baltarusios žmonės irgi nepajuto“, – sako V. Jurkonis.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2020 metų rugpjūčio Baltarusijos piliečiams supaprastinta tvarka išduota daugiau nei 1,6 tūkst. Lietuvos nacionalinių vizų.
