„Žmogaus teisių klausimai pirmiausia turi būti keliami Baltarusijoje, nes reikėtų kelti klausimus – o kas yra su tais žmonėmis, kurie šiandien yra Baltarusijos pusėje: iš jų atimami dokumentai, jie neturi galimybių grįžti į savo šalį, nors jie ir išreiškė tokį norą, kaip su jais yra elgiamasi, kad jie negauna nei vandens, nei maisto. Su jais elgiamasi iš viso nežmogiškai“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus pasienio rinktinės būstinėje sakė ministrė.
Ji trečiadienį žmogaus teisių klausimus turėtų aptarti su Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovais.
„Mano aiški žinutė bus tokia, kad žmogaus teisių klausimai yra ne Lietuvos problema. Lietuva tikrai daro viską, kad tos žmogaus teisės būtų užtikrintos pagal galimybes. Didžiausios problemos šiandien yra Baltarusijoje, kur režimas nepaiso jokių žmogaus teisių (...) Aš labai tikiuosi, kad ta mano žinia bus išgirsta, ir tarptautinės institucijos skirs deramą dėmesį žmogaus teisėms pačioje Baltarusijoje – tų pačių neteisėtų migrantų ir Baltarusijos piliečių“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat teigė, kad Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus kritika dėl žmogaus teisių užtikrinimo pasienyje yra „nelabai korektiška“.
„Esu 100 proc. su mūsų pareigūnais, tikiu jų profesionalumu ir, matyt, visokiausių interpretacijų, eskalavimų galima tikėtis. Kalbant apie pačius darbo metodus, norėčiau pažymėti, kad galbūt nebūtų korektiška išeiti į žiniasklaidą ir komunikuoti viešai. Yra tam tikros procedūros. Jeigu yra kokių nors klausimų, informacijos, kurią būtina sužinoti tam tikroms institucijoms, ji tam tikru būdu ir turėjo būti pateikta. Deja, buvo pasielgta nelabai korektiškai, išeita su tam tikra išvada ir vertinimu per savo socialinę paskyrą. Manau, kad pareigūnai ir valstybės tarnautojai taip neturėtų dirbti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
V. Valentinavičius, penktadienio naktį lankęsis pasienyje ties Druskininkais, teigė, kad pasieniečiai neinformavo migrantų apie galimybę prieglobsčio prašymus teikti pasienio punktuose.
Jis pasakojo paryčiais stebėjęs, kaip pasieniečiai bandė atgrasyti 45 migrantų grupę, kuri buvo grąžinta į Baltarusiją, tačiau liko stovėti pasienyje ir prašytis įleidžiami į Lietuvą.
„Grupė žmonių išsirikiuoja ir laukia, klausia, „how can we legally to enter Lithuania?” (Kaip legaliai galėtume patekti į Lietuvą? – BNS) Pareigūnai šaukia – „go away” (Atsitraukite – BNS)“, – feisbuke penktadienį rašė V. Valentinavičius.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako jaučiantis empatiją „nedorų verslininkų aukomis“ tapusiems migrantams, kurie tapo Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos „žaisliukais – gyvuoju taranu“.
Taip šalies vadovas atsakė į BNS klausimą, ar yra tikras dėl žmogaus teisių užtikrinimo valdant migrantų krizę.
„Aš tikrai jaučiu nuoširdžią empatiją tiems žmonėms, kurie atsidūrė dabar štai tokioje situacijoje. Labai gaila, kad jie tapo aukomis tam tikrų nedorų verslininkų, kurie sugalvojo sau užsidirbti didelius pinigus tiesiog iš nelegalios migracijos, ir dėl tos priežasties tie žmonės yra priversti kentėti, realybė akivaizdžiai neatitinka jų lūkesčių“, – sakė G. Nausėda.
„Aš manau, kad daug kas čia permąstys savo veiksmus pastaruoju metu – tiek valstybės, tiek verslo institucijos, tiek ir patys žmonės supras, kad jie atsidūrė, deja, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių diktatoriaus rankose kaip savotiški žaisliukai – gyvasis taranas. Labai gaila, kad taip atsitiko, bet šiandien mes turime spręsti problemas, kurios Lietuvai iškilo, ir mes tai darome“, – pridūrė jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad pasieniečiai žmogiškai elgiasi su migrantais, kai šie yra apgręžiami į Baltarusiją.
„Aš galiu pasakyti, kad šiuo metu tie veiksmai, kurie atliekami prie valstybės sienos, atitinka visus žmogaus teisių reikalavimus“, – per spaudos konferenciją sakė pasieniečių vadas.
Šiuo metu šalies pareigūnams pasienyje leidžiama apgręžti neteisėtus migrantus atgal į Baltarusiją, tam galima naudoti ir specialiąsias priemones.
