A. Lukašenkos režimas sako svarstantis trauktis iš tarptautinių sutarčių, liepė Lietuvai mažinti darbuotojų skaičių ambasadoje Minske, atšaukia konsultacijoms Baltarusijos ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos.
Briuselyje uždegti žalią šviesą įvesti sankcijas Baltarusijai pavyko tik po vakar įvykusių septynių valandų derybų. Sutarimui ilgai priešinosi Kipras. Mainais už savo pritarimą, reikalavęs sankcijų Turkijai. Visgi priėmus vieningą Europos poziciją, griežtai smerkiančią Ankaros vykdomas dujų paieškas prie Kipro krantų, viena mažiausių Europos šalių nusileido.
„Iš tikrųjų, tai buvo ganėtinai sudėtinas procesas. Kadangi jis buvo susietas konfliktu Viduržemio jūroje aspektu ir mums teko labai daug kalbėti abiem klausimais. Ieškoti sąsajų ir atvirkščiai. Nagrinėti, kas galbūt skiria šiuos konfliktus. Tačiau svarbiausia yra rezultatas“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai labai svarbu. Tai yra labai aiškus signalas, kurį siunčiame. Svarbu, kad padarėme tai, apie ką kalbėjome ir ką nusprendėme prieš keletą savaičių“, – pasakoja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel.
Sankcijų Lukašenkos režimui svarbą pabrėžė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri kitą antradienį susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Cichanouskaja.
„Šiandien galime pasakyti, kad sankcijos šiems Baltarusijos veikėjams bus veiksmingos, tai reiškia, kad ES veikia prieš tuos, kurie priešinasi demokratiniam judėjimui ir, manau, kad tai yra labai svarbus signalas“, – teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nors Europos Sąjungai prireikė beveik dviejų mėnesių priimti vieningą sprendimą dėl sankcijų dėl suklastotų rinkimų ir smurto prieš taikius protetestuotojus, rezultatu Gitanas Nausėda tikisi, kad dabar Europos pavyzdžiu sankcijas režimui įves ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Taigi, turėsime visų pagrindinių regionų atsaką į tai, kas vyksta Baltarusijoje ir svarbiausia, kad tikrai turbūt patenkinsime lūkesčius Baltarusijos žmonių, kurie nekartą sakė: „darykite kažką, nes mes vieni nugalėti galėsime gerokai sunkiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
Be to, Lietuvos prezidentas sako Europos vadovams pristatęs ir Baltarusijos pagalbos planą, kuris buvo įvertintas itin palankiai
„Ilgailaikio ekonominio bendradarbiavimo skatinimas galėtų būti netgi svarbesnis negu sankcijos, nes jis sukurtų galimybę, bent jau teorinę, kad nauja valdžia, nauja legitimi valdžia Baltarusijoje galėtų atsiverti labiau vakarams ir būti mažiau priklausoma nuo Rusijos“, – sako politologas Linas Kojala.
Sankcijų sąraše – 40 asmenų. Jiems draudžiama atvykti į Europos Sąjungą, užšaldytas čia esantis jų turtas. Tiesa, A. Lukašenkos jame nėra.
Pancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES sankcijų prieš A. Lukašenką nesiima, kadangi tai trukdytų pradėti dialogą su Baltarusija, tarpininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija taip siekiant paleisti politinius kalinius. Visgi pasak Briuselio diplomatų, jeigu bendradarbiauti A. Lukašenka nenorės, buvęs šalies prezidentas prie sąrašo gali būti pridėtas.
Tuo metu dėl Briuselio sprendimo įpykęs Minskas šiandien paskelbė įvedantis atsakomąjį sankcijų sąrašą. Tiesa, kas į jį bus įtrauktas neskelbia. Be to, Minsko žodžiais tariant, jeigu ES sankcijų smagratis ir toliau suksis, Baltarusija apskritai svarstys, ar nenutraukti diplomatinių santykių. Juos ardyti Minskas regis nusprendė pradėti nuo Lietuvos ir Lenkijos. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė atšaukianti konsultacijoms savo ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos.
„Ambasadoriai Baltarusijoje ir Lietuvoje nuo spalio 5 dienos atšaukiami į Minską konsultacijų. Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta pasekti šiuo pavyzdžiu“, – pasakoja Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.
Lenkijos ir Lietuvos Minskas reikalauja sumažinti savo darbuotojų skaičių Baltarusijoje esančiose ambasadose.
