Iš Vakarų Europos Rusiją pasiekusi karščio banga šiltesnių santykių iš Briuselio neatnešė. Kanclerės Angelis Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas siekti naujo dialogo su Maskva ir surengti susitikimą su Vladimiru Putino buvo atmestas.
Iki paryčių posėdžiavę 27 Europos Sąjungos šalių lyderiai paskelbė išvadas, kuriose ne tik nepalaikomas Berlyno ir Paryžiaus pasiūlymas, bet iš Kremliaus reikalaujama liautis veikti prieš Europos šalis. O jeigu Maskva ir toliau užsiims piktybiška, neteisėta ar trikdančia veikla Briuselis pažadėjo atsakyti ir ekonominėmis sankcijomis. Pasak Prezidento Gitano Nausėdos kelias valandas trukusios diskusijos dėl santykių su Rusija buvo sudėtingos.
„Susidūrė du principiniai požiūriai. Vienas – kad turime laikytis vertybių ir principų, kurių visada laikėmės ir turėtumėme labai principingai vertinti, ar yra pažangos santykiuose su Rusija, ar ne“, – sako G. Nausėda.
Berlyno ir Paryžiaus planus sekti Vašigntono pėdomis ir su Rusija siekti bendrauti bent klimato kaitos ar sveikatos klausimais palaikė Austrija, o priešinosi – Baltijos šalys ir Lenkija. Per savo ilgą karjerą paskutinėje savo Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti Angela Merkel, neslėpė nusivylimo.
„Šiandien nebuvo įmanoma susitarti, kad mes nedelsiant turėtume susitikti aukščiausiu lygmeniu. Bet man svarbu, kad dialogo formatas palaikomas ir kad su tuo dirbsime. Asmeniškai, man būtų patikęs drąsesnis žingsnis pirmyn“, – teigia ji.
Išvadose abstrakčiai sutarta vystyti dialogą su Maskva, tačiau kai kurie lyderiai neslepia su Putinu susitikti nė neplanuojantys.
„Aš ne prieš, kad su Putinu susitiktų Europos Sąjungos institucijų vadovai, tačiau aš su Vladimiru Putinu nesusitiksiu“, – kalba Nyderlandų premjeras Mark Rutte.
Paskutinis susitikimas tarp ES ir Rusijos vadovų įvyko 2014 pradžioje prieš Rusijai aneksuojant Krymą ir karo Rytų Ukrainoje pradžios.
