Pokalbis su Europos čempione – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Koks jausmas būti „auksinėm mergaitėm“? Ar apsipratot?
Jausmas po kelių dienų vis tiek nerealus. Manau, kad emocijos jau kažkiek susigulėjo. Šiandien vėl pamačiau merginas, kai buvome pas prezidentą, tai tikrai smagu vėl visas matyti. Nors jau pusantro mėnesio matėmės, tikrai neatsibodo. Kaip sakiau anksčiau – tikrai nerealu.
Esate, galima sakyti, tiesiai iš Prezidentūros. Kaip ten visas dėmesys? Kokios emocijos po susitikimo su prezidentu?
Tikrai įdomu. Pirmą kartą mačiau prezidentą iš arti ir spaudžiau ranką. Labai smagu, kad tikrai žiūrėjo mūsų varžybas ir sekė, kaip sakė, per savo mažą planšetę. Smagu, kad Lietuvos prezidentas mus seka ir žiūri. Visa ceremonija buvo visai įdomi.
Tikriausiai žmonės jau atpažįsta, tai kaip pačiai tas atsiradęs dėmesys?
Gal jau kažkiek esu pripratusi, bet to dėmesio dar nelabai norisi. Tokio amžiaus dar norisi pasimėgauti vaikyste, paauglyste. Bet priimu visai neblogai. Iš kitos pusės ir patinka, kad žmonės tave jau pripažįsta dėl tavo žaidimo, dėl to, ką darai aikštelėje.
Pati sakote, kad norisi pasimėgauti vaikyste ir paauglyste. Mes žinome ne vieną jauną sportininką, kuris yra pasiekęs aukštus rezultatus, bet kuris sako, kad neturėjo vaikystės, paauglystės. Pati sportuojat nuo 6 metų. Kaip pačiai? Ar negaila, kad kažko gal neturėjot?
Man yra keli draugai sakę, kad tu gyvenimo neturėjai, tokios paauglystės, kaip mes, kur išeina į miestą, į klubus. Bet aš ir be krepšinio esu ramesnis žmogus. Geriau namuose, geriau vienai pabūti su savimi arba su kažkokiais draugais, kurie ramesni.
Tai aš nelabai ir gailiuosi. Neturiu ką prarasti. Iš kitos pusės, man tikrai patinka tai, ką darau.
Sportas visgi yra sunkus dalykas. Turi daug sportuoti, yra atitinkamas režimas, maistas, taip toliau. Ar nebūna, kad atsibosta?
Būna tikrai, kad atsibosta ir psichologiškai palaužia, bet tame ir yra tas grožis, kaip tu susitvarkai su psichologija, kaip tu persilauži per save ir išlieki motyvuotas.
Ilgus metus neturėjome tokio auksinio medalio ir jūs jį parvežėte. Kaip manote, gal dabar kažkas pasikeis moterų krepšinyje? O gal jau jaučiate, kad keičiasi?
Manau, kad kažkiek keičiasi. Po mūsų U-16 sidabro jau atsirado šiek tiek daugiau dėmesio. Tikiuosi, kad dabar dar labiau keisis. Manau, kad tai įkvėps jaunas mergaites.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
