Koronaviruso pandemijos metu, nuotoliniu būdu posėdžiavę Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministrai – vėl Briuselyje. Šiandien vienu svarbiausiu klausimu vėl tapo prastėjantys santykiai su Rusija. Prieš mėnesio pabaigoje įvyksianti Europos Sąjungos viršūnių suvažiavimą, sprendžiama kaip bendrija turėtų reaguoti į vis agresyvesnius Kremliaus veiksmus: tiek šalyje smaugiamą opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, tiek organizuojamus sprogdinimus Europos šalyse.
„Pastarieji Kremliaus žingsniai – nedraugiškų valstybių sąrašų rengimas ir sankcijų aukštiems Europos pareigūnams paskelbimas – dar labiau didina vertybinę prarają tarp ES ir Rusijos, o pilietinės visuomenės organizacijų paskelbimas ekstremistinėmis parodo visišką Kremliaus desperaciją siekiant išsaugoti valdžią“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Čekija, kuri neseniai atskleidė, Rusijos ambasadoje po priedanga veikusį šnipų tinklą, manoma atsakingą už aukų pareikalavusį ginklų sandėlio sprogimą 2014 metais, dar savaitgalį Europos viršūnių susitikimo metu šalių narių, solidarumo vardan paprašė namo išsiųsti, bent po vieną rusų diplomatą. Kol kas tą padarė tik 5-kios Eurobloko narės, tarp jų ir Lietuva.
Pati Čekija namo išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, o įpykęs Kremlius sankcijas įvedė tiek 20 Čekijos, tiek Lietuvos bei kitų šalių ambasadoriams ir Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnams. Eurobloko diplomatijos vadovas pripažįsta, kad pastangos ieškoti dialogo su Kremliumi darosi bergždios.
Ar verta įvesti naujas sankcijas ne tik Kremliaus, bet ir Lukašenkos rėžimui Briuselis žada apsispręsti mėnesio pabaigoje. O kol diplomatai svarsto kaip atsakyti į Kremliau agresija, Čekijos žiniasklaida skelbia apie šalies planus dėl šalyje sukelto ginklų sandėlio sprogimo iš Rusijos pareikalauti apie 39 mln. eurų materialinės žalos atlyginimo.
