Prieš beveik pusmetį latvių premjeras Krišjanis Karinis kalbėjo taip: „Atsižvelgiant į įvykius Baltarusijoje ir branduolinio saugumo iššūkius, nusprendėme, kad, jeigu baltarusiai įjungs Astravo atominę jėgainę, mes sustabdysime prekybą elektra su Baltarusija.“
O šiandien Lietuvos Energetikos ministras Dainius Kreivys konstatuoja kitokį faktą: „Astravo elektra yra suprekiaujama Latvijos biržoje, ją pateikia rusų operatorius, savo portfelyje turėdamas tiek rusišką, tiek baltarusišką elektrą.“
Iš Latvijos Astravo elektra atiteka į Lietuvą. Ir už tai susimokame kiekvienas iš mūsų, besinaudojantis elektra.
„Dabartiniame, visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse apie 12 procentų yra baltarusiška, arba Astrave pagaminta elektra. Tai yra per mėnesį 11 milijonų eurų“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jeigu per pirmas dvi su puse šių metų savaites į Lietuvą pateko 33 milijonai kilovatvalandžių Astravo elektros, tai per paskutines 10 dienų skaičius padvigubėjo.
„77 milijonai kilovatvalandžių, pinigais išvertus tai beveik yra 4 milijonai eurų. Jeigu šitą sumą išversime į metus, jeigu taip toliau tęsis, bus apie 120 milijonų per metus bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai“, – pasakoja D. Kreivys.
Latviams elektra formaliai apskaitoma, kaip rusiška, o tai padaryti nėra sudėtinga, mat Astravą stato būtent rusų „Rosatom“ kompanija.
„Su Latvija, Estija nebus lengva ir kol kas nematau perspektyvų susitarti, kad jie atsisakytų prekiauti ir čia tas prieštaravimas, nesutikimas yra nelabai perpsektyvus, nes latviai, kai neveikia jų termofikacinės elektrinės, yra deficitinė rinka“, – teigia Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
Pernai Baltijos šalių ministrams susitarus dėl metodikos, kuri apibrėžia Baltijos šalių elektros prekybą su Rusija ir Baltarusija. Priešingai nei kaimynai, mes metodikos nepatvirtinome – nes tai taip pat būtų palikę landą Astravo elektra prekiauti Lietuvoje. Tad Baltijos šalių susitarimas apskritai yra neįsigaliojęs.
„Ir latviai remdamiesi teisiškai negaliojančia metodika prekiauja elektra. Dar kartą, du aspektai yra. Vienas aspektas: mes dėsime naują realybę, naujus faktus ant stalo ir klausime kaip atitinka jų politinius įsipareigojimus. Iš kitos pusės, mes rengiame visą techninį ir teisinį priemonių arsenalą, kuriuos turėsime savo rankose“, – kalbėjo D. Kreivys.
Nepasisekus deryboms su latviais ir estais, griebsimės plano B, tačiau ministras nesako koks jis. Buvęs premjeras, kuris, beje, viešai kaltintas tuo, kad latvius pavadino ne broliais, o konkurentais dabar teisinasi, kad Lukašenkos elektros kelio į Lietuvą neužkirto, nes modeliavo kitokias prognozes.
„Pradėjus veikti Astravo elektrinei, atsirado nebe teoriniai modeliavimai, o realūs faktai ir pagal tą faktūrą turimą, šiandien turim tokią situaciją. Ar tai buvo viskas padaryta, ar visos galimos landos užkardytos, tai kitas klausimas yra. Bet kol nebuvo faktinio veikimo, tol tikrai buvo tik spėlionės ir ekspertų nuomonės“, – sako buvęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Techniškai išjungti visas linijas su Baltarusija Lietuvai pernelyg rizikinga – būtina turėti pirminį elektros rezervą. Tad ekspertų manymu reikia imtis politinių žingsnių. Pavyzdžiui nutraukti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros žiedo BRELL sutartį.
„Latviams nelikus BRELL sutarties lieka dilema – ką daryti, ar jungtis ir toliau dirbti su Rusija, ar visgi jungtis ir toliau dirbti su Lietuva, Europos sąjunga“, – pasakoja A. Sekmokas.
„Dabartinė situacija, kuri dabar klostosi yra naudinga tam tikroms interesų grupėms. Ar atskiroms įmonėm tam tikrose šalyse ir pan. Tai, be abejo, tos įmonės, gyvendamos tokiose schemose, jos gali daryti viską, čia ne Lietuvoje problema, noriu pabrėžti, kad sinchronizacija vyktų lėčiau, arba neįvyktų“, – teigia L. Kasčiūnas.
O šiandien pradėti Baltijos jūros dugno tyrimai, kuriuo bus tiesiama dar viena elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. 330-ies kilometrų ilgio jungtis po vandeniu turi atsirasti 2025-aisiais, o bendra kaina – beveik 700 milijonų eurų. Tais pačiais metais Baltijos šalys žada prisijungti prie Vakarų Europos elektros linijų ir atsijungti nuo rusų bei baltarusių sistemos.
