Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien susitiko su Lenkijos premjeru ir aptarė saugumo padėtį bei pasakė, kad dabar Lietuva, Latvija ir Lenkija yra pasiruošusios uždaryti sieną su Baltarusija. Kaip jūs manote, kiek tai padėtų ir kada to reikėtų?
Čia turi nuspręsti mūsų tarnybos, kurios vertina situaciją – kariuomenė, pasienio tarnybos. Jeigu bus tokių ženklų, kad „Wagner“ grupuotės jau yra įsitraukusios kartu su migrantais ar galbūt kažkokius veiksmus daro, gal ginklai atsiranda pas juos rankose, tai turi įvertinti.
Aš manau, kad tai gerai, jog toks susitarimas vyksta ir sienos uždarymas leistų tą sieną geriau kontroliuoti. Tai turėtų būti sustiprinamos pajėgos, turėtų atsirasti greito reagavimo komandos. Kontrolei ir, kad „Wagner“ kovotojai nepapultų ir nedarytų čia kažkokių diversijų, sienos uždarymas būtų veiksmingas.
Iš Lenkijos premjero išgirdome ir tai, kad, jų duomenimis, Baltarusijoje dabar yra 4 tūkst. „Wagner“ kovotojų, bet esą jų gali būti ir iki 10 tūkst. Kaip jūs manote, kokią grėsmę toks skaičius tokių samdinių gali turėti mums?
10 tūkstančių „Wagner“ kovotojų yra didelė jėga. Tai yra kokios 4–5 brigados, mes turime 3 brigadas. Aišku, dar turime kelis batalionus ir NATO sąjungininkų. „Wagner“ yra nemaža jėga ir jei dar jie bus apginkluoti, pavyzdžiui, po „Zapad 23“ pratybų, kurios vyks rugsėjo pradžioje, tai taps mechanizuoti koviniai vienetai.
Tai grėsmė mums jau būtų pakankamai didelė?
Taip, grėsmė didesnė, plius vyko gąsdinimai ir iš Lukašenkos pusės, ir pats Putinas Lenkijai davė nedviprasmiškų užuominų apie Vakarų Lenkijos teritorijas. Manau, kad reikia reaguoti ir reaguoti rimtai.
Neseniai išgirdome apie du sraigtasparnius, kurie šiomis dienomis buvo įskridę į Lenkijos teritoriją. Kaip žiūrite, kas čia yra iš tiesų?
Tikimybė, kad jie netyčia įskristų, yra nedidelė, nes pilotai paprastai gerai žino, kur yra valstybių sienos ir tai turbūt yra paryškinta jų ekranuose, jie puikiai turėjo žinoti. Tai greičiausiai buvo provokacija, jie nori pasižiūrėti, kaip reaguos NATO, kaip reaguos Lenkija ir Lietuva, vyksta išbandymai. Jei dabar nereaguojame, gal pabandys, pavyzdžiui, padidinti „Wagner“ skaičių Gardine, gal pabandys juos apginkluoti ir taip po mažu kaitins situaciją.
Jei dabar įskrido į Lenkiją, kokia mūsų situacija?
Mes turime priešlėktuvinės gynybos sistemas ir yra priemonių, pavyzdžiui sistemos, trumpo-vidutinio nuotolio, yra ir trumpojo nuotolio sistemų. Tikiuosi ir prognozuoju, kad pas mus irgi stiprinama ši priešlėktuvinė gynyba pasienyje su Baltarusija ir, aišku, turbūt yra pasirenkamos prioritetinės kryptys, nes viską uždengti būtų be galo sudėtinga, nes siena yra ilga. Net ir lenkai, matomai, negali visos savo sienos uždengti, dėl to tokie skridimai ir yra bandomi.
Šiomis dienomis išgirdome apie tai, kad Rusija paskelbė pradėsianti karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje ir kad ten dalyvaus 30 karo laivų, 20 pagalbinių laivų. Kaip tą vertinti?
Baltijos jūra nėra pati didžiausia, bet jau yra vykę tokių pratybų, man atrodo birželio pradžioje vyko ir NATO pratybos, ir šios pratybos. Manyčiau, kad nereikėtų labai išsigąsti – tai vyksta ir vyko, aišku, situaciją stebėti reikia, nes mes žinome, kokia ji įkaitinta.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Kasciuna.
Šitas krovė Vokietijos sandėliuose paletes . Dabar patapo karo ekspertųu.
