Apie tai, kam naudingas karas prieš Izraelį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kariškis, žvalgybininkas, pulkininkas Gintaras Bagdonas ir religijotyrinkas, etnologas, musulmoniškųjų kultūrų tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Virš tūkstančio žmonių įsiskverbė į Izraelio teritoriją, jų veiksmus reikėjo koordinuoti, kad jie tai darytų vienu metu ir t. t., reikėjo bendrauti su kariais skirtingose teritorijose, juk to nepadarysi nenaudodamas elektroninių priemonių?
G. Bagdonas: Kalbėsiu prielaidomis, kaip tokiu atveju galima profesionaliai planuoti. Buvo laikomasi operacinio slaptumo iki paskutinio momento, kai likus dienai ar mažiau aktyvuojamos visos kovotojų grupės ir nurodymai duodami kiek galima vėlesniu laikotarpiu. Reikia omenyje turėti tai, kad Izraelio gyventojai šventė jau nuo penktadienio vakaro, kariai išleisti namo, visas politinis dėmesys teikiamas vidaus raidai, prisidėjo netikėtumo faktorius.
Jūsų požiūriu, ar gali pavykti išprovokuoti didesnius susirėmimus Vakarų krante, ar gali palestiniečiai sukilti, ar yra kažkokių ribojančių veiksnių?
E. Račius: Manau, vienas iš lūkesčių iš „Hamas“ pusės buvo paraginti ne tik Gazos ruožo gyventojus, bet ypač Vakarų kranto gyventojus, kurie buvo užliūliuoti Fatah (Palestinos savivaldai vadovaujanti jėga) ir ilgą laiką nebekovojo. Vakarų krante „Hamas“ šalininkų yra pakankamai daug, ar ta masė yra pakankamai didelė, kad jie galėtų susiorganizuoti ir imtis kovos veiksmų, aš negaliu įvertinti, bet ryžto tarp Vakarų kranto palestiniečių prisijungti ir dalyvauti kovoje, nestinga. <...> Galimybė, kad Vakarų krante prasidės neramumai, kurie galėtų virsti trečiąja Intifada (sukilimas), teoriškai yra įmanoma, bet praktiškai to dar nematome, nepaisant to, kad nemažai palestiniečių per pastarąsias dvi paras buvo nužudyti. Įtampos yra daug, ir be „Hamas“ jie galėtų imtis gintis, bet, ar taip nutiks, nenorėčiau prognozuoti.
Pone Bagdonai, jeigu sugrįžtume prie tikėtinos operacijos Gazos ruože, ten, tikriausiai, yra daugiau negu 100 įkaitų, kurie, tikėtina, yra išskirstyti į kelias vietas, gali būti, kad juo bandys iškeisti į Izraelio įkalintus palestiniečius. Jūsų požiūriu, ar įmanoma vykdant antžeminę operaciją išsaugoti įkaitų gyvybes?
G. Bagdonas: Be jokios abejonės Izraelio gynybos pajėgoms operaciją labai apsunkins žinojimas, kad kažkur yra jų bendrapiliečiai. Bus labai sunku. Tai yra vienas iš svertų „Hamas“ teroristų pusėje, tikėtina, kad jie derėsis, įkaitus jie naudoja kaip gyvąjį skydą, jais prisidengia. Izraelis buvo pasirengęs konvenciniam karui, tokio konflikto jie ilgą laiką neturėjo ir, panašu, kad atsipalaidavo. Šiuolaikine ginkluote apsiginklavusi Izraelio kariuomenė ne visada tinka kovojant prieš labai kompleksiškus teroristinius, partizaninius kovotojų metodus. Ir tas netikėtumas iš čia atsirado. „Hamas“ nereikėjo labai daug laiko kovotojų aktyvavimui, tai yra decentralizuota, mažos kuopelės, maži daliniai, vienas dalinys nežino, ką daro kitas. Be abejo, į tą planą įėjo įkaitų pagrobimas.
Pone Račiau, kokia tikimybė, kad „Hamas“ norės derėtis ir iškeisti įkaitus į palestiniečius, kurie yra įkalinti Izraelyje?
E. Račius: Mes turime kalbėti apie tai, kad įkaitai viena vertus yra naudojami prisidengti nuo smūgių, bet galop jie nėra naudingi „Hamas“. Todėl vienintelis tikslas ir yra, kad, jei situacija leis, jie būtų iškeisti į palestiniečius, politinius kalinius.
Kodėl jūs tuos kalinius vadinate politiniais kaliniais, nes Izraelis tikrai teigtų, kad, jeigu jie ką nors sulaiko ar nuteisia, tai yra kovotojai prieš Izraelį arba teroro aktų vykdytojai, planuotojai ir panašiai?
E. Račius: Istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai režimas, nesvarbu geresnis ar blogesnis, prieš jį kovojančius žmones pirmiausia pavadina teroristais, tada pasodina į kalėjimą, o paskui istorija apsiverčia. Pagalvojau apie Nelsoną Mandelą ir jo vadovautą organizaciją, kuri buvo teroristinė, o vėliau tapo politine partija. <...> Jis buvo politinis kalinys Pietų Afrikos respublikoje, nepaisant to, ką apie jį kalbėjo Pretorijos režimas.
G. Bagdonas: Nesutikčiau, nevadinčiau jų politiniais kaliniais, jeigu tai yra „Hamas“, „Hezbollah“, ten taip pat kovoja „Islamo džihado“ grupuotės kariai. Dėl paprastos priežasties, nes visos tos organizacijos naudoja smurtą prieš civilius, tai juos padaro teroristais. Nematau prasmės diskutuoti, nes ne už žodžio laisvės pažeidimus Izraelis juos sodina į kalėjimą.
Kodėl palestiniečiai yra rakštis net ir arabiškoms arba musulmoniškoms valstybėms?
E. Račius: Atsakymas labai paprastas, dauguma arabų valstybių turi trečios kartos valdovus. Kai susikūrė suverenios valstybės, vyravo ideologija, kad visi arabai turi vieni už kitus kovoti. Dabartinė karta yra absoliutūs pragmatikai ir vienintelė ideologija yra doleriai.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
