Pone Vizickai, kaip jums tas sprendimas atsisakyti nemokamų maišelių parduotuvėse?
A. Vizickas: Visų pirma, tai maišeliai gal ir nebuvo nemokami, jie buvo jau įskaičiuoti į prekių kainą. Šiuo atveju, turbūt gavosi toks dalykas, kad ir prekių kainoje liko tas įskaičiavimas, ir dar pats maišelis atskirai kainuos. Maišelis kaip prekė yra labai pelninga ir dažna, jeigu mes kalbame apie tokias prekes, kurias būtina laikyti palaidas parduotuvėje, o po to reikia kažkaip jas nunešti iki namų. Mes kalbame apie daržoves, vaisius ir panašiai. Šita priemonė su ekologija nesisieja. Galbūt mes galėtume sakyti, kad mažės maišelių, ne visi juos ims parduotuvėse, bet, kaip ir minėjau, daliai prekių tai yra būtinybė. Aišku, alternatyva, kurią mes matėme Belgijos, Olandijos parduotuvėse, kai ant plastikinio padėklo dedama prekė ir ji apvyniojama, tai yra dar didesnė žala ekologijai. Tos pajamos, kurios renkamos už maišelius, niekas neįpareigotas jų nukreipti į ekologiją, tai čia, sakyčiau, netaikli priemonė.
Pone Marcinkevičiau, kokia jūsų nuomonė? Nes pagrindinė apmokestinamų plastikinių maišelių mintis yra ta, kad sumažintume plastiko vartojimą. Bet, na, maišeliai išlieka ir tas centas labai simbolinis atrodo.
L. Marcinkevičius: Man tai yra klasikinis pavyzdys to, kaip politikų sprendimai tampa apskritai pirkėjų, klientų ir verslo tam tikro supriešinimo rezultatu. Ką turiu mintyje, tai, kad klientams, kuriems teks mokėti tą vieną centą, tai yra vis tiek nepatogumas. Žinoma, tas nepasitenkinimas nukreiptas į verslus, pardavėjus ir taip toliau, nors sprendimas priimtas politikų.
Verslas yra įpareigotas tvarkytis su dar su vienu reguliavimu. Pas mus valstybėje yra paplitęs perteklinis visko reglamentavimas ir reguliavimas ir tai tik apsunkina verslo ir gyventojų santykius.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
Dar nori, kad papildomai susimokėtūme ar ne afera?
Imi daržoves, vaisius, dedi atskiruose maišeliuose, saldainiai skirtingi ir atskiruose. Nu kaip be maišelių neblogai aferistams pelno bus.
