maišeliai

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, sostinės gyventojai raginami atsiimti rūšiavimui skirtas priemones, jeigu to dar nėra padarę. Kaip nurodoma pranešime spaudai, oranžinius maišelius ir specialias talpyklas – kibirėlius galima atsiimti be papildomo mokesčio Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, seniūnijose ir mobiliose atsiėmimo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, ar poliklinikose. „Šiuo metu Vilniuje išdalinta apie 160 tūkst.

Praėjo daugiau nei pusė metų nuo liepos 1 dienos, kai visiems šalies prekybininkams buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius. Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja šio pokyčio rezultatus – antrąjį 2023-ųjų pusmetį labai lengvų vienkartinių plastiko maišelių pirkėjai sunaudojo 50 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais.

Nuo sausio 1 d. sostinėje įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžiniuose vienkartiniuose maišeliuose ir tvirtai užrišus juos įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Visiems sostinės gyventojams Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) nemokamai suteikia rūšiavimo priemones – specialius oranžinius maišelius ir kibirėlius, kuriuos bus galima atsiimti ir trijose „Lidl“ parduotuvėse.

Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų. „Esame tikri, kad Švedijos gyventojai savo kasdieniame gyvenime plastikinius maišelius naudoja atsakingai, tad nėra jokios priežasties, kodėl už juos turėtų papildomai mokėti“, – STV transliuotojai sakė klimato ministrė Romina Pourmokhtari.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Jau beveik mėnuo, kai visame šalies prekybos sektoriuje nemokamai nebedalijami labai lengvi vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau pastebi į naudą aplinkai besikeičiančius pirkėjų įpročius – skaičiuoja, kad vienkartinių plastikinių maišelių nebesirenka kas trečias pirkėjas.

Nuo liepos apmokestinus mažiausius polietileno maišelius prekybos vietose jau keičiasi pirkėjų elgsena – juos žmonės keičia daugiakartiniais maišeliais, sako prekybininkai.  Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.

Nuo liepos 1 dienos apmokestinus itin lengvus plastikinius maišelius, prekybininkai jau prabilo apie akivaizdžiai besikeičiančius pirkėjų įpročius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tendencija labai ryški: daugkartinių maišelių pardavimai išaugo maždaug 40 proc., o plastikinių įsigyta apie pusė milijono – stipriai mažiau nei būdavo sunaudojama iki tol, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prekybininkams apmokestinus tautiečių taip mėgstamus plonus plastikinius maišelius gyventojai ir piktinasi, ir ieško alternatyvų, kuo juos pakeisti. Daugelyje parduotuvių maišeliai specialiai nepažymėti, tad prekybininkai tikisi pirkėjų sąžiningumo, o kai kurie prasitaria, kad mažai ką beuždirbs, o dar ir gamtos neapsaugos, nes plonieji maišeliai sudaro vos mažą dalį viso plastiko.  Nuo liepos 1 d. prekybos centruose plastikiniai vienkartiniai maišeliai kainuoja.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, pirmąjį šios tvarkos galiojimo savaitgalį didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose nesusipratimų dėl to nepasitaikė, sako prekybininkų atstovės. Konfliktinių situacijų dėl apmokestintų maišelių nebuvo, sako vieną iš didžiausių prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Maxima LT“  atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.

Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. Ši diena skirta skatinti vartotojų sąmoningumą dėl plastikinių maišelių naudojimo. Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu. Dabar plastikinius maišelius daugelis naudojame kiekvieną dieną.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse nebelieka nemokamų lengvų plastikinių maišelių – už juos turėsime susimokėti po vieną centą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Nuo liepos pradžios pirkėjai parduotuvėse gali sulaukti netikėtų kasininkų klausimų. Šeštadienį Lietuvoje įsigalioja draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Tad už juos reikės sumokėti arba paaiškinti pardavėjams, kad maišelį atsinešėte patys. Didieji prekybos tinklai įprastinius plastikinius maišelius žada pardavinėti po 1 centą.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebelikus nemokamų itin lengvų plastiko maišelių, kai kuriose parduotuvėse jie kainuos po centą, tačiau dalis prekybininkų įspėja, kad jeigu šiuos maišelius parduotuvėse žmonės ims be saiko, bus didinama jų kaina.   „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, vieno cento maišelių kaina gali pasikeisti, jei nemažės maišelių vartojimas.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebeliks nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – „Maximos“, „Iki“, Lild“, „Aibės“ parduotuvėse jie kainuos po centą, tuo metu „Rimi“ ir „Norfa“ dar neskelbia jų kainos. Dabar tokie maišeliai yra nemokami ir pirkėjai jų gali pasiimti kiek nori.  Nuo liepos jie nemokamai bus dalijami tik įsigyjant šviežią mėsą ir žuvį bei jų gaminius, kuriuos supakuos parduotuvių darbuotojai.

Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius nuo liepos 1 dienos žengia reikšmingą žingsnį tvarumo keliu: parduotuvėse nebeliks nemokamų itin lengvų plastikinių maišelių. Įgyvendindamas Seimo nurodymą juos apmokestinti, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad 237–iose jo parduotuvėse visoje šalyje šie maišeliai kainuos 1 centą, rašoma pranešime žiniaskladai. Liepos 1 dieną įsigaliojantis teisės aktas nurodo, kad pardavėjai pirkėjams nebegali suteikti itin lengvų plastikinių maišelių nemokamai.

Didžiausias šalyje lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kartu su visu šalies prekybos sektoriumi, parduotuvėse nemokamai nebedalins vienkartinių plastiko maišelių. Nuo liepos 1 d., siekiant sumažinti plastiko vartojimą parduotuvėse, „Maximoje“ vienkartiniai maišeliai bus parduodami kaip įprasta prekė ir kainuos 1 centą, kuris, tikimasi, padės sumažinti tokių maišelių sunaudojimą perpus, rašoma įmonės pranešime spaudai.

Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas.  Visi didžiausi prekybos tinklai nurodė dar nepriėmę sprendimo, kokia bus galutinė maišelio kaina, tačiau svarstoma pasirinkti tarp 1 ir 5 centų.  Už maišelius nereikės mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma drausti nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir indus maitinimo įstaigose. Jei projektams būtų pritarta, verslas turės arba išskirti pakuočių kainas, arba pasiūlyti alternatyvą.

Jau po trijų mėnesių pirkėjai įprastose vietose parduotuvėse neberas vienkartinių plastikinių maišelių, į kuriuos dabar deda daugelį prekių. Įstatymas numato, kad su kai kuriomis išimtimis nemokamų vienkartinių iš viso neliks. Lietuviški prekybos tinklai kol kas neatskleidžia, kiek įkainos paprastus maišelius ar ką darys, kad savitarnos kasose už juos būtų sumokėta. Tačiau neslepia, kad jie gali turėtų kodus, kurie būtų skanuojami kaip ir kitų prekių.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Prekybininkai nemokamai gali dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius pirkiniams susidėti, už storesnius būtina imti mokestį. Taip siekiama pažaboti dažniausiai gamtą teršiančių plastikinių maišelių naudojimą. Ar prekybininkai laikosi naujo reikalavimo pirmieji Lietuvoje tikrinti pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai.

Visą rugpjūtį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys akciją „Plastikinis maišelis“ ir tikrins, ar lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nedalijami nemokamai prekių ir produktų pardavimo vietose, rašoma departamento pranešime žiniasklaidai. Aplinkosaugininkų teigimu, plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų. Jų pasaulyje kas minutę sunaudojama maždaug 2 mln., bet vos keli procentai perdirbami.

Atėję į parduotuvę panaudojate ne vieną plastiko maišelį? Šio įpročio galimai teks atsisakyti. Netrukus bus sprendžiama, ar už vienkartinį lengvą plastiko maišelį teks mokėti, ar jų parduotuvėse išvis nebeliks. Prekybininkai pripažįsta, kad pokyčiams ruošiasi – parduotuvėse žmonėms jau siūlomos alternatyvas įprastiems maišeliams. Bet įmonės įspėja, kad vienkartinių maišelių atsisakymas neužglaistys visų aplinkos taršos bėdų, jiems kyla klausimų dėl plastiko pakuočių.

  Siekiant sumažinti labai lengvų plastiko maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Seimo narių siūlymo prekybininkams uždrausti juos nemokamai dalyti.   Aplinkos ministerija siūlo pritarti tokiam tikslui, tačiau projektą tobulinti. Anot ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.

Laisvės partijos idėja apmokestinti ploniausius maišelius ir šitaip gelbėti plastiku užterštą gamtą, pasiekė Seimą. Parlamentarai ėmėsi svarstyti, ar drausti parduotuvėms nemokamai dalyti itin populiarius maišelius, o to nedarančias prekybos vietas bausti tūkstantinėmis baudomis. Kiek centų galėtų kainuoti maišelis, politikai nesiūlo. Visgi, nors nemažai pirkėjų neprieštarautų susimokėti ir svarsto, kad maišelių imtų mažiau, kiti tvirtina, kad nėra kito pasirinkimo.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką. Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos.

Štai taip Brazilijos menininkas lipdo vieną plastikinio maišelio atplaišą prie kitos. Tokioms įspūdingo grožio mozaikoms artistas jokių dažų nenaudoja – visi paveikslai gimsta tik iš skirtingų spalvų plastikinių maišelių. Kol aplinkosaugininkai kovoja siekdami sumažinti tokių maišelių naudojimą, šis kūrėjas plastiką paverčia menu ir tuo pačiu primena pasauliui, kiek vis dar daug jo naudojame ir kaip ilgai vėliau jis išlieka gamtoje.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Prekybos centruose neretai galime pamatyti kaip klientai saujomis griebia nemokamus polietileninius maišelius, skirtus biriems produktams, o kai kurie nė nesikuklina ir į pirkinių krepšelį įsideda visą jų ruloną. Didieji prekybos tinklai įspėja, kad piknaudžiauti ir imti daugiau, nei reikia, polietileninių maišelių nevalia ne tik dėl to, kad nusižengiate, o ir dėl to, kad dažnai juos naudodami kenkiate gamtai.

Socialiniame tinkle „TikTok“ plinta vis daugiau įrašų, kuriuose – paprasti ir gyvenimiški patarimai. Žmonės filmuoja ir pasakoja savo atradimus, po kurių žmonės tikrai nustemba ir sako, kad būtinai tai išbandys. Štai ir mergina vardu Brenda parodė, kaip lengvai sulankstyti savo maišelius, grįžus iš parduotuvės. Moteris tai atlieka vos per kelias sekundes. Brenda pasakoja, kad ši idėja kilo, kai namuose per karantiną darėsi tvarką, o maišeliai mėtėsi visuose stalčiuose.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Kova su klimato kaita įgauna pagreitį. Nuo naujųjų metų Meksikos sostinėje uždrausta pardavinėti plastikinius maišelius, o nusižengusiųjų šiam miesto valdžios sprendimui laukia tūkstantinės baudos. Meksikos sostinės gyventojai į daržovių ir vaisių turgų keliauja nešini jau nebe plastikiniais, bet medvilniniais ar kitais daugkartinio naudojimo maišeliais.

Aplinkos ministerija siūlo bausti prekybininkus už plastiko maišelių dalinimą nemokamai. Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad pataisas netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė, o jai pritarus – ir Seimas. „Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Europos Sąjungai aplinkosaugos tikslais siekiant mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą, nuo sausio prekybininkai nebegali nemokamai dalyti didesnių maišelių, kurie dažniausia yra su jų logotipu. Tokie maišeliai sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų ir tik maža jų dalis perdirbama, o gamtoje jie ilgai nesuyra, skelbia Aplinkos ministerija.

Yra žmonių, sakančių, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas, tačiau jiems prieštarauja Kalifornijoje gyvenantis jaunas tėtis Dominickas. Ilgą laiką neišnaudojęs savo pomėgio piešti, jis nusprendė menu paversti... sūnaus pietų maišelius! Ant rudų maišelių, skirtų įsidėti maistui, vyras pradėjo piešti prieš ketverius metus. „Mano sūnus buvo tik pradėjęs eiti į mokyklą, tačiau jis buvo labai nedrąsus ir uždaras.

O gal nešatės savo daugkartinį maišelį. Tyrimai atskleidžia kad taip daro vis dažniau atsineša savo arba perka daugkartinio naudojimo krepšius. Vieni prekybininkai aiškina, kad auga lietuvių sąmoningumas, kiti pabrėžia, kad gamta rūpintis labiausiai priverčia išaugusios maišelių kainos. Tiesa, lietuviai ir toliau išlieka didžiausias šiukšlintojai maišeliais Lietuvoje jų per metus parduodama tiek, kad laisvai galima padengti visą šalies teritoriją.

Valdžia ieško būdų, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių naudojimą ir nori juos apmokestinti. Nenustebkite, jei plastikinį pirkinių maišelį drabužių, batų ar buitinės technikos parduotuvėse jums teks nusipirkti. Aplinkos ministerija tvirtina, kad jau po kelerių metų nemokamai tokių maišelių pirkėjai nebegaus. Kai kurie kalbinti žmonės sako plastikinių maišelių nepirks, jei šie kainuos papildomus pinigus.

Europos Parlamentas antradienį turėtų pritarti siūlymams mažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. Sutariama, kad per penkerius metus tokių maišelių turi būti sunaudojama perpus mažiau nei dabar. Skaičiuojama, kad Lietuvoje maišelių sunaudojama penkiasdešimt kartų daugiau nei Danijoje, kur per metus vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja tik keturis maišelius.

Aleksandras Zubriakovas, Žinios.lt Europos Parlamentas jau šį mėnesį turėtų nutarti, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių prekybos centruose naudojimą. Ar žinojote, kad statistinis europietis per metus sunaudoja apie du šimtus nemokamų plastikinių maišelių? Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos vidurkį. Aplinkos ministras sako, kad prekybininkai taip pat turėtų atsakingai žiūrėti į plastikinių maišelių dalinimą ir juos riboti, esą geriausiai būtų juos apmokestinti.

Apsiperkant tiek maisto, tiek kitose parduotuvėse jau tapo natūralu, kad mūsų prekės atsiduria plastikiniame maišelyje ar net maišeliuose. Kartais po tokio „nekalto“ apsipirkimo maišelių kiekis viršija prekių skaičių. Galima pagalvoti, kad tokia maišelių manija nieko blogo, tačiau kiek tų maišelių būna panaudota dar kartą? Dažniausiai jie atsiduria šiukšlių dėžėje, nors dar puikiai tiktų naudojimui.

Šie maišeliai pirkėjams įsimins ne ką mažiau nei juose reklamuojami produktai, kompanijos ar netgi šmaikščiai ironizuojami žmonių įpročiai. Jūsų dėmesiui pristatome originalių pirkinių maišelių galeriją.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia pritariantis Europos Komisijos siūlymui riboti lengvų plastiko maišelių naudojimą, tačiau ragina neskubėti, nes dar reikia rasti jiems alternatyvą. "Jeigu pagal skaičius, kiek vienas žmogus sunaudoja tų maišelių - čia turiu omenyje pačių mažiausių pusės litro - toje pačioje Danijoje sunaudojama vienetais, o pas mus šimtais per metus žmogui. Bet norint tą padaryti, reikia turėti alternatyvą.

 Pirmadienį Europos Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės mažintų lengvų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Valstybės narės gali pasirinkti joms labiausiai tinkančias priemones: nustatyti mokesčius, nacionalinius mažinimo tikslus arba tam tikromis sąlygomis uždrausti tokius maišelius naudoti. "Imamės veiksmų, kad išspręstume akivaizdžią aplinkos problemą. Kasmet Europoje išmetama daugiau negu 8 mlrd.