Pelenų dieną dalis panevėžiečių skuba į Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Anksčiau dėl karantino tikintieji negalėjo ateiti į pamaldas, tačiau Lietuvos vyskupai savivaldybėse, kur sergamumas mažiausias, nuo šiandien nusprendė jas atnaujinti:
„Su džiaugsmu iš vakar vakaro ruošiausi, kad atsikelčiau, susiruoščiau ir ateičiau anksčiau. Bažnyčion ateini pasisemi stiprybės, ramybės. Džiaugsmo parsineši.“
„Pasveikau, praėjo laikas jau, nieko nebeužkrėsiu, pasitikrinau tuos antikūnus. Gydytojas nustebo 10 000. Tai reiškia galiu eiti. Nei pati neužsikrėsiu, nei kitų užkrėsiu.“
Savivaldybėse, kur 2 savaičių sergamumas nesiekia 200-ų atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų, mišiose gali dalyvauti tiek žmonių, kiek leidžia bažnyčios plotas. Jei sergamumas didesnis pamaldas gali stebėti tik 15-a tikinčiųjų.
„Šioje dienoje pas mus netgi ketverios mišios, kad žmonės galėtų išsisklaidę, kad nereikėtų burtis, kad galėtų tikrai saugiu atstumu dalyvauti“, – sako Vilniaus apskrities policijos kapelionas Simas Maksvytis.
Policijos patikros punkte tarp Panevėžio miesto ir rajono toliau tikrinami žmonės, kurie kerta savivaldybių ribas:
„Kai dirbam tokį darbą, pastoviai stovinėti visur, ataskaitas atidavinėti, kur važiuojam. Gan dažnokai.“
„Protingas nedejuos, o kabutėse jau jų reikalas.“
„Kai ūkininkauju, buvo sunku kirsti kitas savivaldybes, reikėjo to atsivežti, buvo sunkumai, keblumai. Patys turim saugotis, o važiavimas, kai žmonės važiuoja į svečius. Galbūt to nereikėtų daryti. Patys turi būti sąmoningi.“
Panevėžiečiai sako laukę Vyriausybės sprendimo, nes ši dar pirmadienį aiškino, kad spręs dėl ribojimų atlaisvinimo tarp žiedinių savivaldybių Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje, kur sergamumas mažas. Tuomet tokių punktų nebeliktų ir tarp rajono ir miesto gyventojai galėtų judėti nevaržomai. Tačiau Vyriausybė judėjimo ribojimų švelninimą atidėjo – šiandien jo net nesvarstė.
„Turime situacijų kada vienoje gatvės pusėje yra miestas, kitoje rajonas. Praktiškai žmogus, jo vaikai, visą dieną yra mieste, grįžta miegoti tik namo. Tas ribojimas, jis švelniai tariant beprasmis yra. Daugiau resursų reikalauja tų kontroliuojančių, nei teikia naudą“, – pasakoja Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
„Akivaizdu, kad atšaukti karantino kovo pirmą dieną neturėsime jokių galimybių, tikrai situacija nebus tokia gera. Visas išsamias diskusijas, kadangi tų keitimų gali būti nemažai, jei situacija toliau klostysis palankia linkme. Tas diskusijas perkeliame į kitą trečiadienį“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Idėjos anksčiau laisvinti judėjimą Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose valdžia atsisakė, nes esą tarp miestų ir rajonų egzistuoja per dideli sergamumo arba testavimo skirtumai. Šiuo metu Lietuvos 14-os dienų sergamumas siekia 251-ą atvejį 100-ui tūkstančių gyventojų. Anot Šimonytės, tik kai šis rodiklis nukris iki 200-ų, galima laukti daugiau laisvinimų ir ne tik keliose savivaldybėse, bet visoje Lietuvoje.
„Vairavimo mokymo, egzaminų vairavimo, kultūros įstaigų. Apie prekybos ploto tolimesnį plėtimą galbūt galėsime diskutuoti, nors pati veikla kaip pradėta lengvinti šią savaitę“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kai sergamumo rodiklis nusileis iki 200-ų, pilnai turėtų pradėti veikti ir darželiai. Vyriausybė taip pat žada pergalvoti ir kaukių dėvėjimo lauke būtinumą.
„Jeigu tokią rekomendaciją iš ekspertų tarybos mes gausime, tas laisvinimas galėtų būti ir ankstesniame scenarijuje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybei ir Prezidentui patariantys sveikatos ekspertai prognozuoja, kad karantino švelninimui reikalingus mažesnius sergamumo rodiklius Lietuva dabartiniais tempais gali pasiekti pirmosiomis pavasario savaitėmis.
„Nusiraminti yra dar per anksti. Sakyčiau iki tokio stabilesnio sumažėjimo, kada žemiau 200-ų bus, kovo pradžia galėtų būti ta data, kai turėsim tuos skaičius. Susilaikykim, dar kurį laiką nuo tų veiksmų, kuo mes griežčiau laikysimės visų priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad bent tas gražiąsias pavasario šventes galėsime švęsti šeimos rate“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
Tuo metu Lietuvos pasienyje pareigūnai pradėjo tikrinti automobilius, kurie įvažiuoja į Lietuvą iš Lenkijos. Pareigūnai domisi, ar žmonės prieš kelionę užsiregistravo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje. Taip pat reikalauja neigiamo koronaviruso testo.
Iki vidurdienio pareigūnai aptiko kelias dešimtis vairuotojų, kurie su savimi neturėjo reikalingų dokumentų.
„Lengvieji automobiliai, mikroautobusai. Krovininių automobilių vairuotojams nereikalingas QR kodo turėjimas, ta saviizoliacija. Kol dabar toks srautas pavyksta daug sustabdyti beveik visus“, – pasakoja Kalvarijos užkardos vadas Rimantas Kundreckas.
Sustabdyti vairuotojai specialią anketą gali užpildyti vietoje. COVID-19 testo neturintys žmonės privalo pasitikrinti per 24-ias valandas. Atvykstantys į Lietuvą privalo izoliuotis. Ši taisyklė netaikoma persirgusiems, paskiepytiems, vykstantiems tranzitu, vežantiems tarptautinius krovinius.