valstybės biudžetas

Pastaruoju metu valdantieji inicijavo viešas diskusijas dėl papildomo finansavimo, reikalingo šalies gynybai stiprinti. Po pirmadienį vykusio pasitarimo premjerė Ingrida Šimonytė buvo paklausta, ar galima visuomenei pasakyti, kad reikės didinti mokesčius papildomam gynybos finansavimui.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Antradienį Seimas galutinai priėmė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame numatyta, kiek ir kokių mokesčių lietuviai sumokės bendroms šalies reikmėms ir kiek iš to katilo bus skirta įvairioms išmokoms ir viešosioms paslaugoms. Už kitų metų valstybės biudžetą balsavo 73 parlamentarų, 52 buvo prieš, o 1 – susilaikė. Prieš šį balsavimą valdančioji dauguma atmetė daugelį pasiūlymų papildomai didinti biudžeto išlaidas.

Antradienį Seimo salėje bus pradėtas kitų metų biudžeto svarstymas, kuriame turėtume sulaukti naujų mokesčių pasiūlymų ir kitų daugelį šalies gyventojų liečiančių mokestinių korekcijų.   Šiandien 19 val. TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ekspertai aiškinsis, kokius mokesčių pakeitimus šiais ir kitais metais mums ruošia valdžia.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

 Sugiedoję valstybės himną parlamentarai penktadienį baigė Seimo rudens sesiją.  „Nė viena Seimo sesija nėra paprasta, ir ši taip pat buvo ir intensyvi, ir nelengva, ir neretai emocinga. Iš esmės taip ir turi būti parlamente“, – iš Seimo tribūnos sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tarp svarbiausių rudens sesijos darbų ji minėjo priimtą kitų metų biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus.

Ketvirtadienį Seimas galutinai patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Jame numatyta, kad Lietuva išleis daugiau pinigų, negu bus surinkta mokesčių – visų gyventojų vardu bus toliau skolinamasi.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Premjerė ir jos ministrai penktadienį pristato kaip didžiausią paslaptį nuo visuomenės iki paskutinės akimirkos slėptą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktus.

Prekių ir paslaugų kainoms toliau sparčiai kopiant į viršų, Vyriausybė imasi pensijų ir įvairių išmokų peržiūros. Žadama, kad daugelis išmokų ir minimali alga didės sparčiau už infliaciją. Tačiau išmokos papildomai bus didinamos iš gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.

Antradienį Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą ir kai kuriuos kitus su juo susijusius teisės aktus. Nuo jų priklauso, kiek 2022 m. sumokėsime mokesčių ir kiek įvairių išmokų ir asignavimų bus skirta. Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė. Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo.

Penktadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Nuo jo priklauso, kiek kitais metais sumokėsime mokesčių ir kiek kam šių pinigų bus išdalyta. Palyginti su ankstesniu projektu, išlaidas numatoma didinti daugiau kaip 500 mln. eurų. Ministrų kabineto galutinai patvirtintas projektas dabar keliaus į Seimą. Jis artimiausiu metu ir turėtų priimti atitinkamą įstatymą.

Ketvirtadienį Seimas antrą kartą imasi kitų metų valstybės biudžeto. Parlamentarai sprendžia, kiek iš visų gyventojų ir įmonių mokesčių bus surinkta ir kokioms reikmėms bus išleisti surinkti pinigai. Po šio svarstymo biudžeto projektas paskutiniams pataisymams dar kartą bus grąžintas Vyriausybei. Galiausiai Seimas turės dėl jo apsispręsti iki gruodžio pabaigos.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2022 m. valstybės biudžeto projektui, kurį toliau svarstys Seimas. Kitais metais valstybės pajamos ir išlaidos turėtų augti. Tačiau ir toliau pinigų bus išleidžiama daugiau nei surenkama. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš viso į valstybės biudžetą tikimasi surinkti 13,85 mlrd. eurų pajamų ir skirti 16,48 mlrd. eurų asignavimų.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui, už kurį galutinai bus balsuojama birželio 22 d. Už šį sprendimą balsavo 81 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 35 parlamentarai. „Birželio mėnesį atnaujinus ekonominės raidos scenarijų turime koreguoti valstybės biudžetą dėl pasikeitusių makroekonominių rodiklių ir pasikeitusių valstybės pajamų prognozių.

2022 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,5 proc., sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Pirminiai skaičiai biudžeto derybose, planuojame, kad 3,5 proc. biudžeto deficito turėtų būti ateinančiais metais“, – Seime antrą kartą svarstant 2021 metų tikslinamą valstybės biudžetą pareiškė ministrė.  Tačiau, pasak jos, kol kas dar išlieka daug neapibrėžtumų, todėl skaičiai gali kisti. „Reikės žiūrėti į balansą tarp galimybių ir įsipareigojimų“, – aiškino G. Skaistė.

Seimas imasi valstybės biudžeto projekto, o diskusijos nuo pat pirmos akimirkos peraugo į konservatorių ir valstiečių „ping-pongą“ – kuriems gi valdant Lietuvos skola mažesnė. Buvęs premjeras iki beveik penkių milijardų eurų išsipūsiančią skolą išvadino nepadoria. Konservatoriai siūlo pasižiūrėti į veidrodį. O Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas taip ir liko nepradėtas svarstyti, nes opozicija tikėjosi prie tribūnos išvysti ministrą Dulkį, tačiau pasirodė tik viceministrė.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas. Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui.

Ketvirtadienio vakarą Seimas po antrojo svarstymo pritarė naujosios Vyriausybės atnaujintam svarbiausiam kitų metų finansiniam dokumentui – valstybės biudžetui. Galutinis balsavimas dėl kitų metų biudžetų numatytas gruodžio 22 d., antradienį. Pristatydama svarbiausius atnaujinto biudžeto pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad daugiausia jų susiję su išlaidomis dėl Covid-19 pasekmių valdymu.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – spalio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (226 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų  dešimties mėnesių pajamos – 9 550,3 mln. eurų, faktinės – 8 591,2 mln. eurų, t.y., gauta 10 proc. (959,1 mln. eurų) mažiau nei planuota. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 985,4 mln. eurų.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Vyriausybė turi teisę finansuoti išlaidas skolintomis lėšomis, tačiau siekiant skaidrumo reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti šių metų biudžetą, pareiškė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 5,397 mlrd. eurų – 14,9 proc. (698,1 mln. eurų) daugiau nei 2018 metais kai sumokėta per 4,966 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Didelė dalis didžiausių mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių tenka akcizams ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM). Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 335,188 mln.

Per pastaruosius 15 metų tvirtinant valstybės biudžetą vienintelį kartą „už“ balsavo daugiau negu 100 parlamentarų – tai įvyko 2012 metų pabaigoje tvirtinat 2013 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą. 2015 metais dėl biudžeto buvo balsuojama dukart. Biudžetas nebuvo vetuotas nė karto. BNS pateikia įdomiausius faktus priimant valstybės biudžetą: 2004 metų biudžete pirmą kartą atsispindėjo Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšos. Diskusija dėl biudžeto vyko tris valandas.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Iki šiol nesutarimai dėl biudžeto gąsdino visuomenę ir kėlė daug įvairių diskusijų. Savo poziciją išsakė ir Prezidentas. Gitanas Nausėda prasitarė, kad nevengtų vetuoti netinkamą biudžetą. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, atlyginimai.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Ruošk roges vasarą. Atrodo, kad šia liaudies išmintimi vadovaujasi nemaža dalis Seimo narių. Likus dar nemažai laiko iki kitų Seimo rinkimų, parlamentarai suskubo įsiteikti savo vienmandačių apygardų rinkėjams, prašydami milijoninių sumų mokyklų ar ligoninių renovacijai, baseinų statyboms ar maldos namų remontui. Gausiausios prašytojų gretos – valdančiųjų valstiečių frakcijoje.  Portalas tv3.lt pateikia Seimo narių siūlymus ir prašymus valstybės biudžeto projektui.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.