Dešimtą ryto, tuo pat metu, kai seimūnai imasi kitų metų biudžeto, po parlamento langais – keli šimtai įvairiaspalvių signalinių deglų. Čia vėl susirinko pasieniečiai, ugniagesiai, aplinkosaugininkai. Jų reikalavimai – papildomi keliolika milijonų, tūkstančio eurų alga jau kitąmet… ir dar šis tas.
Visgi, kaip parodė artimiausios valandos Seimo salėje, papildomų milijonų ir pagarbos ugniagesiams teks palūkėti dar ilgiau. Mat Seimas per galutinį balsavimą statutiniams pareigūnams algas padidino, bet ne tiek, kie šie prašė. O Vilniaus policija dar ir pradėjo aiškintis, ar teisėtai pareigūnai prie Seimo naudojo pirotechniką.
O pačiuose parlamento rūmuose – seniai matytas vaizdas. Biudžeto priėmimo dieną čia pasirodo ir premjeras, Seime jo ilgai nebuvo dėl ligos. Tačiau galvos skausmas jam – toli gražu ne vien valstybės iždas. Skvernelis kartoja, kad iškart po biudžeto priėmimo, sausį, spręsis ir pačios koalicijos likimas. Ne paslaptis, kad susikompromitavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius poste iki šiol laikomas tik tam, kad užtektų balsų biudžetui patvirtinti. O jei neliks Narkevičiaus, iš koalicijos gali trauktis Lenkų rinkimų akcija, o su ja, pasak Skvernelio, griūti ir Vyriausybė.
„Jeigu neišlieka valdančioji koalicija, klausimas kyla apie Vyriausybę. – Ar lenkai yra pasakę, kad… – Mes kol kas nekalbame apie tai, kadangi turėsime išplėstinį koalicijos tarybos posėdį, tada turėsime atsakymus konkrečius“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Posėdį ir dėl Narkevičiaus, ir dėl koalicijos Skvernelis žada jau tik po švenčių – pirmosiomis sausio dienomis. Kaip visada, dar prieš biudžeto tvirtinimą, „valstiečių“ lyderis Karbauskis demonstruoja vienybę.
„Vyriausybė, manau, nepasitrauks, biudžetas bus priimtas, mes visi darniai dirbsime vardan tos Lietuvos“, – pasakoja valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Tik štai vaizdas Seimo salėje visai ne darnus. Opozicija išsikabino protesto plakatus, pasigirdo net švilpimų, nors tai pasitaiko itin retai. Valdančiųjų balsais lėtai, tačiau užtikrintai tvirtinant užmojus dėl automobilių registracijos mokesčio, vaiko pinigų, bankų pelnų, opozicija tik ironizuoja. Pasak buvusios finansų ministrės Šimonytės, valdžios gerumas fiktyvus. Pavyzdžiui, vaiko pinigai sukrapštyti užšaldžius Kelių fondo lėšas, o progresiniai mokesčiai išplėsti tik itin siauram itin daug uždirbančių žmonių ratui. Kitaip tariant, bandoma išpešti pinigų nenuskriaudžiant potencialių rinkėjų, tačiau pinigai ant medžių realybėje neauga.
„Daug tokių mulkinimo elementų. Nežinau. Kaip žmonės sako, galima visus mulkinti trumpą laiką, dalį žmonių mulkinti visą laiką, bet visų visą laiką mulkinti vis tiek neišeina“, – teigia konservatorė Ingrida Šimonytė.
Apie tai, kad simboliniai pakeitimai nepakels žmonių gyvenimų į kitą lygį, kalba ir ekonomistai.
Romas Lazutka aiškina, kad dalies žmonių piniginėms pokyčiai išeis net į minusą:
„Ne visi registruos automobilius, o tie, kurie registruos, jie nebūtinai turi vaikų. Jie sumokės, o kažkas gaus vaiko pinigus. Bankų viršpelnio mokestis – jeigu jis bus perkeltas klientams, vėl – tam tikriems klientams, daugiau tiems, kurie ima didesnes paskolas.“
„Valdžiai nėra labai kuo girtis, nes biudžetas yra vos vos sukrapštytas iki paskutinio cento. Yra rizika, jei ekonominis lėtėjimas būtų didesnis negu dabar tikimasi, gali būti, kad, nesurinkus tam tikrų mokesčių, metų eigoje gali tekti koreguoti išlaidų planus“, – mano finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Tiesa, net ir tas paskutinis centas galiausiai išėjo į minusą. Galutiniame projekte numatyta, kad biudžetas vėl bus deficitinis – pajamų ižde suplanuota milijardu mažiau nei išlaidų. Ekspertai kritikuoja ir nuolatinius valdžios pažadus mažinti skurdą ir nelygybę. Pavyzdžiui, pašalpos skurdžiausiems gyventojams didinamos keliais procentais, nors vidutinės algos auga maždaug septyniais.
„Jie kaip tik atsiliks. Jų pašalpos didinamos gerokai lėčiau nei auga vidutinio sluoksnio, juo labiau turtingųjų, pajamos. Tai apie nelygybės pajamų mažinimą tais instrumentais mes negalim kalbėt“, – kalbėjo ekonomistas Romas Lazutka.
O ir ženklesnio nei įprasta pensijų augimo sulauksiantys senjorai už tai esą labiau dėkoti turėtų visai ne valdžiai.
„Visa, kur gyvenimas žmonių keičiasi – didėjančios pensijos gan reikšmingai – yra ne priimtų sprendimų pasekmė, o augančios ekonomikos, kuri augo paskutinius kelerius metus“, – sako M. Dubnikovas.
Nepaisant visos kritikos, po keturias valandas trukusių diskusijų Seimo salėje – plojimai ir palengvėjimo šūksniai. „Valstiečiai“ sulaukė gausios partnerių paramos, „už“ biudžetą balsavo 85 Seimo nariai, „prieš“ – tik pusšimtis. O ar lygiai taip pat darniai valdančioji dauguma vieni kitiems spaus rankas ir po Naujųjų, parodys netolima ateitis.
