2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.
Šiandien Lietuvoje – beveik 280 tūkstančių bedarbių. Per metus bedarbių skaičius išaugo 120 tūkst., o kas mėnesį net 10 tūkstančių piliečių papildo bedarbių gretas.
„Darbo rinka labai greitai sureagavo į visus šitus neigiamus aspektus dėl to, kad vieną dieną tam tikri sektoriai tiesiog sustojo“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ tikino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Situacija nėra tragiška
Tačiau šie skaičiai turi ir teigiamą pusę. Į dienos šviesą ištraukti tūkstančiai asmenų, kurie iki šiol buvo taip vadinamoje pilkojoje – šešėlio – zonoje. Dalis jų yra iki karantino užsienyje dirbę ir į Lietuvą grįžę studentai, šešėlyje dirbę smulkūs verslautojai. Visus juos suviliojo valdžios mokamos socialinės išmokos.
„Matome apie 35 tūkstančius žmonių, kurie registravosi Užimtumo tarnyboje nepaisant to, kad jie niekada neturėjo jokios darbinės veiklos iki karantino“, – teigė I. Balnanosienė.
Ekonomikos ekspertai atsargiai kalba apie masinius įmonių bankrotus ir darbuotojų atleidimą. Kol kas visi laukia, kas bus.
„Aš nemanau kad situacija yra tragiška, bet tas netvarumas, neaiškumas gana negatyviai paveikia žmones, jie vartoja mažiau ir mes tai matom per atsargas – žmonės kaupia pinigus, mažiau vartoja“, – aiškino Jungtinės Karalystės investicijų fondo „Covalis Capital“ vyriausiasis patarėjas, ekonomistas Paulius Kunčinas.
16 proc. rodiklis – netikslus
Tiesa, pasak laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinto ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Užimtumo tarnybos duomenys apie 16 proc. Lietuvoje siekiantį nedarbą nėra tikslūs.
„Tas 16 procentų rodiklis nieko neparodo, jį reikėtų visiškai ignoruoti. Statistikos departamento skaičiuojamas nedarbo lygio rodiklis yra 9 procentai. Pagal Sodros duomenis mes matome, kad užimtumas sumažėjo dviem procentais. Du procentai darbuotojų prarado darbą. Daugiausia tai yra apgyvendinimo, maitinimo sektoriaus, kai kurių paslaugų sektorių darbuotojai“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, Užimtumo tarnyboje nedarbo rodiklis išaugęs, nes į Lietuvą grįžo virš 30 tūkstančių emigrantų, Lietuvoje iš šešėlio išlindo apie 20-30 tūkstančių žmonių, kurie nori pasiimti kiekvieną mėnesį po 200 eurų darbo paieškos išmokos, bet nebūtinai nori surasti darbą.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio mėnesį laisvų darbo vietų skaičius buvo rekordiškai didelis. Niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tiek neužimtų darbo vietų, nors tuo pačiu metu tas registruotas nedarbo lygis didėjo“, – ramino ekonomistas.
Ekonomistas tikina, kad daugybė sektorių išgyveno rekordiškai gerus metus – pavyzdžiui, nekilnojamo turto, mažmeninės prekybos sektoriai. Per metus penktadaliu išaugo gyventojų indėliai, o įmonių – ketvirtadaliu.
„Ta krizė yra specifinė dėl to, kad kai kurios įmonės, kai kurie sektoriai patiria iki šiol nematyto dydžio stresą, negali vykdyti veiklos, negauna pajamų ir išgyvena tik iš valstybės paramos, bet yra daugybė kitų sektorių, kurie išgyveno rekordiškai gerus metus. <...> Vėlgi mes turime suprasti, kad kalbame apie maždaug dešimtadalį ekonomikos, kurioje yra stresas. Visi kiti gyvena labai neblogai“, – teigė N. Mačiulis.
Nauja krizė – naujos darbo vietos
Viena tokių visai neblogai šios krizės metu gyvenančių įmonių yra prekybos bendrovė „Barbora“. Jos direktoriaus Andriaus Mikalausko teigimu, karantino metu įmonė įdarbino net 800 naujų darbuotojų.
„Šita krizė davė postūmį. Ten, kur mes planavome planuoti už kokių 5 metų ateityje, su ambincingais planais mes sugebėjome per metus pasiekti. Pasisamdėme beveik 800 darbuotojų ir šiuo metu turime virš 1300. Šiuo metu darbuotojus samdome neterminuotai – mes tikime e. komercija, tikime paslauga. Mes matome, kad keičiasi žmonių apsipirkimo įpročiai“, – tikino „Barbora“ direktorius Andrius Mikalauskas.
Pandemija daugelį verslininkų ir piliečių privertė persiorientuoti ir pakeisti profilį. Pasak Užimtumo tarnybos vadovės I. Balnanosienės, didžiausi sunkumai laukia kelių rinkos sektorių – viešojo maitinimo, renginių, sporto klubų, sveikatingumo centrų, apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, turizmo, aviacijos.
Tačiau yra ir tokių sektorių, kurių nepalies nei pandemijos krizė, nei bedarbystė. Užimtumo tarnybos duomenimis tokių sektorių yra keli. Didelių praradimų neturėtų patirti logistikos sektorius, teikiantis prekių pervežimo arba išvežiojimo paslaugas, pavyzdžiui, kurjeriai. Taip pat parduotuvės, kurios persitvarkė į internetinę prekybą, ir informacines technologijas teikiančios įmonės.
Visą reportažą apie nedarbą Lietuvoje žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
