Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą. Moters namas šildomas dujomis, kurios jau 50 proc. brangesnės nei pavasarį, o nuo naujų metų gali pabrangti ir dar trečdaliu.
„Namas senesnės statybos, sąnaudos didelės. Sudegindavome per parą 20 kubų, per mėnesį 600 kubų, padauginus iš kainos matematika virš 300 eurų vien už dujas mokėti“, – sako šiaulietė Skimutė.
Moteris svarsto, kad dujoms išbrangus, teks užkurti seną malkų krosnį.
„Visi rūpinasi malkomis, stengiasi kūrenti malkomis, židinuką statosi ar pečius keičiasi, kad vengtų dujų, dujos per brangu žmonėms. Kainas turime europines, o atlyginimus lietuviškus“, – tęsia ji.
Brangsta ne tik energijos ištekliai, bet ir paslaugos, maistas, tad bendras infliacijos lygis jau pakilo į seniai regėtas aukštumas. Kainos šiuo metu yra daugiau kaip aštuoniais procentais didesnės nei prieš metus. Panašus kainų burbulas buvo išsipūtęs prieš 12 metų ir baigėsi finansine krize. Tačiau ekonomistai tikina, esą dabar Lietuva yra visiškai kitokioje situacijoje ir galimo 2009 metų scenarijaus pasikartojimo nemato.
„Kai dairomės į praeitį, matome pasaulinę finansų krizę, kas buvo tuomet. Dabar pasaulyje artimoje praeityje paralelių rasti neįmanoma, nesu skaitęs apie krizes, kurioje gyvename – paklausos perteklius, nepakankama pasiūla. Tai – per gero gyvenimo krizė. Visi turi labai daug pinigų“, – aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
O ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kol kas infliacija nesustos: „Tai dar ne pabaiga, gruodį galimai infliacija peržengs į dviženklį skaičių. Antra vertus, priežastys infliacijos šuolio yra pagrinde yra energetinių išteklių, žaliavų brangimas. Tikimybė, kad kitų metų pavasarį vasarą infliacija sumažės.“
Dėl augančios infliacijos Lietuvos bankas kol kas tyli, vyriausybėje taip pat negirdėti svarstymų infliaciją stabdyti, išskyrus pažadus kitais metais riboti dujų ir elektros brangimą. Nors ekonomistai mėgina raminti, kad algos Lietuvoje vidutiniškai didėja daugiau nei kainos, iš pensijų, minimalių ir net vidutinių algų gyvenantys lietuviai jokio pagerėjimo nejaučia ir nebesitiki:
„Dirbant viename darbe vidutinio atlyginimo nieko nesusitaupysi, reikia dirbti per kelis darbus ar gerai apmokamo darbo.“
„Pensija 300 su trupučiu. Kišenės sunkesnės nepasidarė.“
„Sako, tik po naujų metų mums pridės kažkiek. Kad greičiau mes numirtume seni, taip rūpinasi.“
„Mes dar negavome to padidėjimo.“
Profsąjungos tikina matančios, kad turtingieji kraunasi turtus, o vargšai toliau murkdosi skurde. Esą gaunantieji du tris ir daugiau tūkstančių eurų savo algas toliau didinasi, o eiliniams darbuotojams viršininkai numeta tik trupinius. Tad praraja tarp turtingųjų ir vargšų toliau didėja.
„Atlyginimai didėja dešimtadaliui daugiausia uždirbančių darbuotojų – vadovams, aukštos kvalifikacijos programuotojams, statistika rodo, kad jiems atlyginimai kilo 20 proc., o 10 proc. mažiausiai uždirbančių algos nekilo, o dėl karantino ir sumažėjo“, – tikina profsąjungų atstovas Ričardas Garuolis.
„Tiktų toks palyginimas. Yra bala – bus varlių. Kam pakilo tie atlyginimai, 10–15 proc.? Atleidžiami žmonės, o jų darbas perkeliamas likusiems“, – priduria profsąjungų atstovas Rimtautas Ramanauskas.
Nepaisant prezidento Gintano Nausėdos pažadų Lietuvą paversti gerovės valstybe visiems, ekonomistai perspėja, kad auganti infliacija gali dar labiau pagilinti socialinę atskirtį.
