Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais. Per karantiną ištisą mėnesį moteris buvo priversta šią Marijampolės centre įkurtą parduotuvę uždaryti, tad prekyba buvo sustojusi. Nors veiklą balandžio viduryje ir atnaujino, pasak Kristinos, dar ir dabar pirkėjai čia pasirodo daug rečiau nei prieš karantiną, o ir užėję dar perka labai atsargiai:
„Žmonių nedaug. Nors ir sezonas vasaros prasidės, pirkimas nedidelis.“
Moteris mėgino griebtis šiaudo siūlydama prekes internete, tačiau pirkėjų nesudomino. Nors pirkėjai parduotuvės duris jau ir varsto, apyvarta dar nuo prieškarantininės skiriasi kaip diena ir naktis:
„Buvo uždaryti darželiai ir mokyklos. Turbūt dėl pinigėlių taip pat.“
Apie tai, kaip virusas pakeitė pirkimo įpročius, gyventojai kalba įvairiai. Nors pinigų piniginėse dar turi, dauguma neskuba juos leisti:
„Niekada urmu nieko nepirkome. Viskas apgalvota, saikingai.“
„Poreikio nėra. Į mokyklą vaikams nereikėjo. Vasara, šilta. Vengiam parduotuvių, jei įmanoma, ir dabar dar.“
„Jau pagalvojame prieš įsigydami daiktą.“
„Dabar dar tik dairomės, ieškome, bet jau leisim.“
„Labai mėgstu pirkti, niekur nėjom ir nepirkom. O šiandien išėjau ir nusipirkau.“
Nors ir atsargiai, ekonomistai jau prabyla, kad karantino sukeltos ekonominės krizės dugną galimai jau pasiekėme ir pradedame kopti aukštyn. Štai atsiskaitymai banko kortelėmis rodo, kad itin padaugėjo rūbų ir avalynės pirkimų, jie artėja prie vasario lygio. Lietuviai jau vis daugiau valgo kavinėse ir restoranuose, taip pat ir degalų į mašinų bakus pilasi vis daugiau. Susilaikę nuo pirkinių kovą ir balandį, dabar lietuviai esą perka net ketvirtadaliu daugiau nei pernai pavasarį namų ir sodo reikmenis bei elektroniką.
„Tikėtina, kad didžiausios vartojimo duobės mums pavyks išvengti. Krizės scenarijus panašėja ne į U, bet į V formą“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Valdantiesiems žadant po vieną-du šimtus eurų padalinti senjorams ir vaikams, šį mėnesį 5 proc. jau pagerėjo ir vartotojų lūkesčių indeksas, tiesa, jis dar tebelieka neigiamas. Ekonomistus nuguodžia auganti mažmeninė prekyba. Ir nors balandį ji smuko 18 proc., visgi buvo trečdaliu didesnė nei prognozavo ekspertai. Per 4 šių metų mėnesius mažmenininkai gavo vos 3 proc. mažiau pajamų nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Tai esą vienas geresnių rezultatų tarp visų ES šalių. Lietuva pagal šį rodiklį lenkia Baltijos kaimynes ir atsilieka tik nuo Skandinavijos šalių.
„Balandį, kai buvo griežčiausias karantinas, vartojimas buvo kritęs trečdaliu, bet gegužės pirmomis savaitėmis matome, kad atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis ir išsigryninimai grįžo į aukštesnį lygį nei sausį ir prieš metus“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visgi, ekonomistai ragina per anksti nedžiūgauti augančiomis prekybininkų pajamomis. Esą ypač stipriai nuo karantino nukentėjusiems oro uostams, kelionių organizatoriams, viešbučiams, pramogų rengėjams sunkmetis dar gali užsitęsti, nežinia dėl ateities kamuoja ir į eksportą orientuotą pramonę.
„Ekonomikos mūsų 2 trečdaliai sudaro eksporto pajamos, čia greičiausiai turėsime didesnių problemų. Todėl apie staigią V formą būtų optimistiška kalbėti“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas taip pat dar nedrįsta pranašauti karantino sukelto sunkmečio pabaigos. Tačiau viliasi, kad dugnas jau buvo pasiektas balandį ir prasidėjo kilimas aukštyn.
„Duomenys pramonės ir mažmeninės prekybos rodo didelį nuosmukį, bet turbūt prasčiausias mėnuo balandis, galima turėti vilties, kad scenarijus nebus juodžiausias ekonomikai“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Nedarbo lygis jau stabilizavosi, o Statistikos departamentas skelbia per karantiną prasidėjus defliaciją. Balandį sumažėjusios 2 dešimtosiomis procento, kainos gegužę dar labiau traukėsi – puse procento. Defliaciją daugiausia lėmė maisto prekių ir degalų pigimas. O štai prezidentas ragina Vyriausybę neatsipalaiduoti ir toliau dirbti pasiraitojus rankoves, kad iš karantino krizės išliptume greičiau ir su kuo mažesniais nuostoliais.
„Smukimas neturėtų užsitęsti, bet tai priklausys, ar pasyviai stebėsime, kas vyksta, ar imsimės priemonių, kurios nukreiptos prieš plauką. Jei vidaus paklausa ir vartotojų lūkesčiai smunka, tam tikromis ekonomikos politikos priemonėmis turime siekti priešingo rezultato. Gerinti lūkesčius, didinti žmonių pajamas ir tai galime padaryti tiesioginėmis išmokomis, valdžios išlaidų didinimu, mokesčių naštos mažinimu“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
O premjeras Skvernelis žada, kad jei atslinktų antroji koronaviruso banga, vyriausybė jau elgtųsi kitaip. Esą ministrai jau turi planą, pagal kurį visos ekonomikos nebeuždarytų, o karantino suvaržymus įvestų tik atskirose teritorijose su viruso židiniais- miestuose, rajonuose, galbūt apskrityse.
