Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija. Tiesa, po koronaviruso krizės Lietuvai lipti iš duobės padeda vidaus vartojimas – gyventojai ir toliau leidžia pinigus, o valdžia į kairę ir į dešinę žmonėms dalija išmokas.
Per karantiną darbų netekę žmonės griebėsi šiaudo ir bandė įsidarbinti tose įmonėse, kurių pandemija net nepalietė.
Vilnietei Gabijai karantinas išėjo tik į naudą, mergina susirado darbą vienoje didžiausių internetinių parduotuvių Lietuvoje.
„Aš kaip tik susiradau darbą, Kalėdų laikotarpiu aš čia dirbau terminuota sutartimi. Mane karantino metu vėl pakvietė terminuotai ir taip gavosi, kad likau čia dirbti“, – sako vadybininkė Gabija Maleckaitė.
Įmonė per karantino laikotarpį dėl išaugusių darbo apimčių sugebėjo įdarbinti daugiau nei šimtą darbuotojų.
„Dabar mes palaikome tą patį kiekį darbuotojų. Taip, įvyko natūrali kaita, kurie anksčiau buvo įsidarbinę virėjai, vairuotojai grįžo į savus darbus, tačiau laikinąsias sutartis mes kai kuriems pratęsėme“, – pasakoja Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.
Tiesa, tokių karantino sėkmės istorijų – vos viena kita. Prasidėjus vasarai kol kas ne visi susimąsto, kas jų laukia rudenį. O prognozės nedžiugina.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta tikina, kad prasidėjus rudeniui, Lietuvos ekonomika pajaus tikruosius koronaviruso pandemijos padarinius. Ir tam yra kelios priežastys.
Europos centrinis bankas prognozuoja, kad dėl koronaviruso ekonomika eurozonoje susitrauks daugiau nei 8 procentais. O tai gali atsiliepti ir Lietuvos eksportuotojams, kurių pagrindinės partnerės – Vokietija, Skandinavija.
„Mūsų eksportuotojai tą tikrąjį poveikį ir tikrąjį sunkmetį pajaus , be abejo, jaučia šį ketvirtį, bet ir ateinančiais ketvirčiais. Taip pat prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs, jisai dar nėra pasiekęs piko. Tai gyventojai ir darbuotojai susidurs su tam tikromis problemomis“, – teigia Prezidento patarėjas
Nors eksporto perspektyvos išlieka miglotos, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad po koronaviruso pandemijos Lietuvos ūkiui lipti iš duobės padeda vidaus vartojimas. Dėl to Lietuvos ekonomika ir darbo rinka atsigauna neįtikėtinu greičiu. Pasibaigus karantinui, gyventojai plačiau atveria pinigines. O pamažu traukiasi ir nedarbas – birželio mėnesį naujų darbo vietų sukurta daugiau nei atleista darbuotojų.
„Tai reiškia, kad atsigavusi vidaus paklausa sukūrė ir daug prielaidų darbo vietų augimui. Kol kas net nėra ženklų, kad ir nedarbo lygis galėtų didėti nuo dabartinio lygio. Mes nematome ir tos tendencijos, kai buvo baiminamasi, kad mažės atlyginimai“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, Finansų ministerija jau dabar skaičiuoja pandemijos ir karantino pasekmes. Naujausiais duomenimis, birželį į biudžetą gauta kone 16 procentų – 160 milijonų eurų mažiau pajamų nei buvo suplanuota. Ir apie 11 procentų – beveik 100 milijonų eurų mažiau nei prieš metus. Finansų ministras Vilius Šapoka pripažįsta, kad neišvengiamas ir nedarbas bei įmonių bankrotai.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet ekonomika smuks gan reikšmingai 7 procentais. Tai reiškia ir didesnį nedarbą, ir bankrotų didesnį skaičių“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Kad rudenį įmonės neišvengs bankrotų tikina ir ekonomistai. Pasak Žygimanto Maurico, valdžios pasiūlytos ekonomikos skatinimo priemonės kai kurių įmonių taip ir nepasiekė, todėl jų likimas kol kas neaiškus. O ar darbuotojai turės kur grįžti pasibaigus prastovoms, taip pat sunku nuspėti. Liepos duomenimis, prastovose vis dar yra apie 10 tūkstančių darbuotojų.
„Įmonės tos paramos gavo pakankamai nedaug, tik 12 procentų panaudota visos paramos ir pagrindinė priemonė yra mokesčių atidėjimas, kuriuos vis tiek reikės kažkada grąžinti. Tai yra nemaža tikimybė, kad dalis įmonių visgi nuspręs nebetęsti veiklos ir paprasčiausiai tie žmonės, kurie yra prastovose, nebeturės, kur grįžti. Tada oficialus nedarbo lygis išaugs“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Prezidentūra ragina valdžią neužmigti ant laurų ir spartinti 5 milijardų eurų vertės ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą, peržiūrėti neveikiančias plano priemones. Tuo tarpu, pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, paramą dar bus galima panaudoti vėliau skatinant investicijas, paremiant eksportuotojus.
„Tos paramos,kuri nebuvo paskirstyta iki šiol, ją bus galima panaudoti, jei bus antras nuosmukis ir antra viruso banga ar problemos eksporto rinkose. Bet tie neišnaudoti ištekliai nėra nieko blogo. Turėkime omeny, kad ekonomiką galima ir perskatinti skolintais pinigais“, – teigia N. Mačiulis.
Tačiau baigiantis vasarai, prognozuojama, kad pasibaigs ir optimizmas, kurio pastaruoju metu yra itin daug dėl valdžios dalijamų išmokų tiems, kurie nukentėjo nuo koronaviruso ir tiems, kurie nepatyrė jokių nuostolių.
„Dabar vyksta toks kaip ir vakarėlis. Pinigai leidžiami į kairę ir į dešinę, jie ne tik leidžiami, bet juos ir skatinama leisti. Bet jeigu to skatinimo bus padauginta, tai galvosopis bus didelis kitais metais, dabar pagrindinis uždavinys jo išvengti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Finansų ministerija tikina, jei rudenį pavyks išvengti antros koronaviruso bangos, tuomet galima tikėtis, kad Lietuva į prieškrizinį lygį galėtų sugrįžti 2022 metais. Ministerija sako ruošiasi ir tokiam scenarijui, jei pandemija po vasaros smogs ir antrą kartą.
