Pakruojo dvaro traktieriaus kameros fiksuoja, kaip du vyrai naktį įlipę pro langą eina prie baro ir ten pradeda šeimininkauti kaip pas save namuose. Ragauja vietos spirito varyklos trauktinės, geria alų.
Latviai sumanė pasižvalgyti po Pakruojo dvare vykstantį šviesų festivalį ir viešbutyje apsistojo dar penktadienį. Pasilinksminę ir praleidę šeštadienio dieną gavo išsiregistruoti, nes viešbutyje laisvų vietų nebuvo. Vyrams taip patiko poilsis dvare, kad namo jie neskubėjo ir dieną praleido traktieriuje.
Kadangi latviai buvo išgėrę, namo važiuoti automobiliu irgi negalėjo, tad nutarė ieškoti nakvynės čia pat. Deja, jų automobilis neužsivedė ir jame būti buvo šalta. Tada ir nusprendė sugrįžti ten, kur ir praleido dieną – į barą. Tiesa į jį jau teko laužtis per langą.
Ten jie toliau vaišinosi ir, neaišku kodėl, net tris kartus persižegnojo prieš žemaičių plėšikų vadą Tadą Blindą įkūnijusio Vytauto Tomkaus paveikslą.
Plėšikų vadui besižegoję šviežiai „iškepti” plėšikai, pasičiupę butelį karšto kalėdinio vyno, bandė nešdintis pro tą patį langą, pro kurį ir įlindo į karčemą. Tačiau ten jiems kelią pastojo policininkai. Vyko toks pokalbis: „Šalta. – Šalta? – Na taip. Šalta, todėl čia ir ėjome. Užčiaupk burną. Todėl čia atėjome. – Dokumentus turite? – Žinoma, turime.“
Nuostolių latviai padarė už porą šimtų eurų – tai išgerti gėrimai, sudaužyti bokalai, gėlių vazonai ir rankose laikomas kalėdinio vyno butelis. Vyrai pasakoja policininkams, kodėl jie ten atsidūrė: „ – Ekskursija? – Na taip, ekskursija. Mes užsibuvome tame malūne. Aš sakau, man šalta. Aš jį atsitempiau, aš jį atsitempiau. Mes atėjom čia, atidarėm, todėl, kad norėjom sušilti.“
Nors savo poelgį vyrai traktavo kaip pokštą, tačiau Baudžiamasis kodeksas sako, kad tai vagystė, už kurią jiems ir buvo pareikšti kaltinimai. Išsipagirioję savo kaltę braliukai pripažino, tačiau mano, kad kalti yra ir patys šeimininkai, palikę neužsklęstą langą pro kurį jie ir pateko vidun.
