Seimo Ekonomikos komitetas pirmadienį pritarė Laisvės frakcijos ir konservatorių atstovų siūlymui, kad alkoholio gamintojai gali neturėti nuosavos kokybės tyrimų laboratorijos – užtektų sudaryti sutartis su kitais tyrėjais. Už tai balsavo šeši komiteto nariai, o du susilaikė.
„Tai turės reikšmės naujoms įmonėms, norinčioms ateiti į rinką“, – komitete pirmadienį pristatydama Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas teigė Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
Šis palengvinimas galiotų ir stambiems, ir smulkiems gamintojams – licencijas siūloma išduoti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo gamybos apimčių.
Pasak I. Pakarklytės, nekokybiškų produktų aptinkama labai mažai – 2017-2020 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet nustatė iki 2 proc. tokių gėrimų.
Pasak socialdemokrato Gintauto Palucko, alkoholio kiekio reikalavimas naudingas didesniems gamintojams, tačiau kitos sąlygos naudingos mažiesiems.
„Tiems visiems mažiukams atlaisvinimai, kad jie galėtų savo mažos apimties, kraftinius, įdomius ir kūrybiškus gėrimus gaminti, bet tai nesusiję su prekybos atlaisvinimais didiesiems. Tai yra į rinką įleidimas tų mažiukų, kurių niekada didžiųjų nebuvo įleidžiami“, – BNS po posėdžio sakė G. Paluckas.
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos atstovas Arvydas Nekrošius sako, kad pataisų priėmimas – „pokiliminis žaidimas dėl samagono įteisinimo“.
„Ar nėra noras parodyti, kad tai yra saugu (samagono varotojimas – BNS), patikima, nes padaryti nepriklausomi laboratoriniai tyrimai “, – BNS teigė A. Nekrošius
Be to, jis nuogastauja, kad daugiau alkoholio gamintojų leidus pirkti paslaugas iš laboratorijų, gali pablogėti gėrimų kokybė, nes nenustatyta, kaip į laboratarijas mėginiai bus pristatomi.
„Ar gamintojo darbuotojas paims mėginius ir į laboratoriją veš fiziškai, kaip yra su pieno tyrimais, ar laborantas atvažiuos paimti... Toje vežimo stadijoje gali visokių dalykų būti – susikeisti, pasikeisti. Pavyzdžiui, gamintojas pilsto kokį brogą iš Baltarusijos, tyrimams nuveža gerą dalyką, gauna išvadą, o pilsto bet ką“, – BNS kalbėjo A. Nekrošius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė pabrėžė, kad laboratorijos atsakingos tik už tyrimo kokybę.
„Mėginių atrinkimas, kokiame gamybos procese paims, yra įmonės kompetencija“, – teigė ji.
Ant I. Drulytės, tyrimai galėtų būti atliekami ne vienoje, o keliose laboratorijose, kad maža įmonė nebūtų pririšta prie vieno ar kito rinkos dalyvio laboratorijos.
Dabar licencijos gaminti alkoholį išduodamos, kai įmonė turi savo laboratoriją arba neturi, bet gamina nedaug ir juos tiria kitose laboratorijose.
Anksčiau komitetas buvo pritaręs, kad neturintis nuosavos laboratorijos, o tyrimų paslaugas perkantis smulkusis verslas alaus ir sidro gamintų po 0,5 mln. litrų (arba po 5 tūkst. hektolitrų), o vyno, midaus bei kitokio alkoholio – po 10 tūkst. litrų. Valdantieji siūlė šiems gėrimams kartelę pakelti iki 0,1 mln. litrų (1 tūkst. hektolitrų), bet komitetas pritarė siūlymui iš viso neberiboti kiekių.
Dabar komiteto išvadą dar svarstys Seimas.
Anksčiau BNS kalbinti rinkos ekspertai įspėjo, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad neturint savo laboratorijos patiems gamintojams kontroliuoti kokybę gali būti sunkiau.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sako, neteisinga gerinti sąlygas verslui, kurio produktai sukelia ligas, priklausomybę. Ji prognozuoja išaugsiantį alkoholio prieinamumas, nes augtų gamybos apimtys, daugėtų alkoholio gamintojų.
Mokslininkai atvirai išsakė nepritarimą bandymui atlaisvinti alkoholio ribojimus
Trečiadienį gruodžio 8 d. Seimo Ekonomikos reikalų komitete bus svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie susilpnina alkoholio kontrolės politiką. Medikų, mokslininkų bendruomenė susivienijo ir atvirai išsakė nepritarimą tokiems ketinimams. Jie nevynioja žodžių į vatą: ,,Pritarimas šiems siūlymams kelia grėsmę visuomenės sveikatai“. Ekspertai kviečia remtis mokslo įrodymais ir negriauti sėkmės istorijos, kuria Lietuva jau vadinama užsienio mokslo leidiniuose, rašoma pranešime spaudai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pastebi, kad PSO kviečia nenukrypti nuo stiprios ir įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos. Kuo prieinamesnis yra alkoholis, tuo daugiau vartojama, tuo didesnė žala asmenims, šeimoms ir visuomenei. PSO Europos regiono biuras pasirengęs padėti Lietuvai išlaikyti nuoseklų efektyvios alkoholio politikos įgyvendinimą ir neprarasti pažangos, padarytos mažinant su alkoholiu susijusią žalą sveikatai.
Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė taip pat nepritaria siūlomiems atlaisvinimams, nes jie neatitinka mokslo įrodymų bei gali turėti neigiamos įtakos pastaraisiais metais stebimai alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijai Lietuvoje.
„Vis dar patenkame į daugiausiai pasaulyje alkoholio suvartojančių šalių penketuką, būtent todėl turime siekti dar labiau mažinti alkoholio keliamas problemas, o ne nuolaidžiauti alkoholio pramonei“, – sako Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė ir priduria, kad statistika aiškiai siunčia įspėjamuosius signalus: neblaivūs asmenys dažniau susižaloja, apsinuodija anglies monoksidu, sušąla ar nusprendžia užbaigti savo gyvenimą. 1985—2014 m. 9% mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių buvo mirtinai apsinuodiję etilo alkoholiu. Taigi padarius alkoholį labiau prieinamą (jaunesnis amžius, viešos vietos), tikėtina, kad išaugtų ir mirčių skaičius dėl išorinių priežasčių, nukentėtų ne tik vartojantieji, bet ir aplinkiniai asmenys.
„Alkoholis seniai žinomas, kaip kancerogenas, galintis sukelti ne vieno tipo onkologinę ligą. Valdžios siekis turėtų būti saugoti gyventojų sveikatą, o ne ją žaloti. Lengvesnis alkoholio įsigijimas jauname amžiuje lemtų ankstesnį tam tikrų ligų išsivystymą. Bendrai padidėjęs gyventojų sergamumas ir ligotumas lemtų didesnes išlaidas sveikatos priežiūros sektoriuje, kurių galima išvengti išlaikant dabartinius ribojimus“, – pabrėžė Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė.
Kaip sako pašnekovė, labai liūdna, jei Lietuvos politikai laiko save labiau kvalifikuotais nei pasaulio ir Europos mokslininkai ir aiškina, kad PSO rekomenduojamos priemonės – neveiksmingos. Tuo tarpu, matome didžiulę pažangą ir dabar tikrai ne laikas atšaukti dalį ribojimų ir sugriauti kompleksinį alkoholio vartojimo problemos sprendimo būdą.
Nacionalinės sveikatos taryba taip pat ne kartą siūlė nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas alkoholio vartojimo kontrolės priemones, siekiant alkoholio vartojimo ir su juo susijusios žalos mažinimo, geresnės visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės.
„Taryba remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jog trys efektyviausios priemonės mažinančios alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą – tai alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė, kainų politika. Svarbu, kad šios priemonės turi būti kompleksiškai stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Todėl Tarybos nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią, tęstinę alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą“, – primena Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Algirdas Utkus.
Lietuvos psichiatrų asociacija, vienijanti šios strities medikus ir mokslininkus, palaiko esamą alkoholio politiką, kurios esminiai elementai – 20 metų vartojimo amžius, trumpesnis prekybos alkoholiu laikas, nuoseklus reklamos draudimas.
„Šios priemonės padeda mažinti psichikos sutrikimų išsivystymo riziką ir savižudybių skaičių. Susilpninus veiksmingą politiką kils grėsmė šalies gyventojų psichikos sveikatos ir gyvenimė kokybės rodikliams, trumpės gyvenimo trukmė”, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos valdyba
