Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai atskleidė, kokios dabar vyrauja sukčiavimo „mados“. Pastaruoju metu didžioji dalis nusikaltėlių savo veiksmus perkėlė į elektroninę erdvę. Negana to, į gyventojų pinigines kėsinamasi ne tik iš Lietuvos teritorijos – kartais sukčių pėdsakai veda į tolimas užsienio šalis.
Sukčių atakos išvengia ne visi – pernai nukentėjo per 3,5 tūkst. žmonių
Susidūrusi su įžūliomis sukčių žinutėmis į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinoma – aut. past.). Ji teigė gavusi įtartiną pranešimą apie neva blokuojamą jos banko sąskaitą.
„Vieną rytą gavusi žinutę iš banko labai nustebau — SEB net nesinaudoju, bet grasinama uždaryti sąskaitą jame. Tad nereikėjo daug mąstyti, kad suvokčiau, jog tai sukčių darbas“, – dalijosi vilnietė.
Pasirodo, panašaus pobūdžio pranešimų mergina sulaukė jau ne sykį. Šįkart ji nusprendė pasidalinti momentine nuotrauka, kurioje matyti sukčių atsiųsta SMS žinutė.
„Esu ir anksčiau gavusi tokių žinučių, bet kadangi žinau, kad ne vienas yra ant šio kabliuko užkibęs, visad žiūriu įtariai į bet kokius pranešimus“, – tv3.lt pasakojo Rasa.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė paaiškino, kad gyventojus tokie pranešimai pasiekia dažnai. Ji apibūdino, kad ši taktika gana įprasta sukčiams šiuo metu.
„Pastaraisiais mėnesiais sukčiai gyventojus dažnai atakuodavo ir suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing), telefono skambučiais. Dažniausiai tokio tipo atakų metu gyventojams siunčiami pranešimai atrodo panašūs į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus. Analogiškų tikslų siekiama ir skambinant telefonu arba per populiarias pokalbių programėles ir prisistatant, pavyzdžiui, banko tarnautoju, neva užfiksavusiu įtartinas operacijas kliento sąskaitoje, arba siūlant pelningai investuoti savo lėšas“, – komentavo ji.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis atskleidė, kad per 2021 m. Lietuvoje užregistruota apie 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Palyginti su 2020 m. sukčiavimų skaičius šoktelėjo net penktadaliu. Deja, policijos pareigūnai iš viso ištiria tik apie 40 proc. visų sukčiavimo atvejų.
Tačiau tai dar ne viskas: apie sukčių padarytą žalą praneša toli gražu ne visi gyventojai, todėl tikrąjį problemos mastą išmatuoti sunku.
„Atsižvelgti reiktų ir į tai, kad kai kurie žmonės net nepraneša nukentėję nuo sukčių. Kai kuriems gėda, kai kurie gal nežymiai nukentėjo. Latentiškumas šiems nusikaltimams yra būdingas“, – teigė R. Matonis.
Sukčiai suaktyvėjo dukart – praeitą pavasarį ir rudenį
Policijos atstovas apibūdino, kokių sukčiavimo būdų pastaruoju metu prasimano nusikaltėliai. Jo teigimu, sukčiavimo schemas rezga ne tik asmenys iš Lietuvos, bet ir iš visų pasaulio kampelių. Be to, sukčiai dažniausiai veikia ne po vieną, o organizuotomis grupėmis.
„Yra įvairių sukčiavimų: pradedant nuo sukčiavimų įmonėse, organizacijose, susijusių su buhalterija, ir baigiant įvairiais sukčiavimais elektroninėje erdvėje, juodajame internete.
Sukčiavimai, kurie turi tarptautinį mastą, yra elektroninėje erdvėje, kur gijos sukčių veda į kitas valstybes, – net ne Europos Sąjungos, o trečiąsias šalis, į Afrikos žemyno šalis. Tokie tyrimai užtrunka ir jie pakankamai sudėtingi, nes mes neturime teisinės pagalbos sutarčių su tam tikromis valstybėmis, tai prašymai ir atsakymai į juos užtrunka ilgai. Taip pat yra nemažai tyrimų, kur matome, kad juos organizuoja įkalinimo įstaigose sėdintys asmenys“, – pasakojo R. Matonis.
Policijos atstovas išskyrė du 2021 m. etapus, kai sukčiavimas buvo itin padažnėjęs: „Turėjome du didesnius bumus: vieną pavasarį, kitą – rudenį.“
R. Matonis papasakojo, kaip atrodė abi sukčiavimo schemos. Vienu atveju, žmogui skambindavo rusų kalba kalbantys asmenys ir sakydavo, kad yra bėdų su asmenine sąskaita, pavyzdžiui, kažkas bando įsibrauti. Sukčiai „surežisuodavo“ skambutį, kad šis atrodytų kaip tikras pokalbis su banko darbuotoju, ir šitaip apvyniodavo gyventojus aplink pirštą.
„Jie sujungia neva su banko apsaugos darbuotojais, imituoja skambučių centrą banko, paleidžia įvairias melodijas, kurios skamba kartais bankuose. Žmogus iš tikrųjų patiki, padiktuoja savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš žmogaus būna nuskaitomi pinigai. Bumą tokių sukčiavimų pavyko nustatyti ir papildant algoritmus, bendradarbiaujant su bankais ir telekomunikacijų bendrovėmis juos užkardyti“, – teigė R. Matonis.
Antrasis sukčių proveržis buvo 2021 m. rudenį – šįkart jie skambučius išmainė į SMS žinutes. „Žmonėms buvo siunčiamos SMS žinutės su tam tikromis nuorodomis į netikrus puslapius, kur žmonėms buvo siūloma arba investuoti, arba spausti. Išviliojami buvo elektroninės bankininkystės duomenys. Toks sukčiavimo būdas buvo užkardytas ir tokių sukčiavimų nebeliko“, – komentavo pašnekovas.
Tačiau pastaruoju metu policija nepastebi, kad rastųsi naujų masinių sukčiavimų schemų. Pasak R. Matonio, sukčiavimo formos nepaliaujamai kinta, o ir patys sukčiautojai naudoja vis kitokias veikimo schemas.
„Yra keletas sukčiavimo rūšių ir patys sukčiai naudoja labai įvairias. Kai apie vienas pradedama labiau šnekėti ir jos institucijų įvairiais būdais užkardomos, tai jie pereina vėl prie kitų arba grįžta prie seniau naudotų“, – sakė jis.
Pandemija sujaukė sukčių planus: dabar jie siaučia internete
Policijos atstovas pažymėjo, kad Lietuvą užklupusi pandemija pakoregavo ir sukčių planus. Jie praktiškai liovėsi fiziškai kontaktuoti su žmonėmis ir savo nešvarius darbelius atlieka daugiausiai per nuotolį.
„Dabar yra mažiau fizinių sukčiavimų: skambučių su pranešimais, kad kažkoks artimas giminaitis pateko į bėdą, ir ateina žmogus fiziškai pas pilietį paimti pinigų neva sumokėti, kad tas asmuo būtų išgelbėtas, išsuktas. Dabar ir su pandemija susiję, kad tokių sukčiavimų mažiau, jie visi persikėlė į elektroninę erdvę“, – akcentavo R. Matonis.
Jis įvardijo, kad sukčiai vilioja apsipirkti netikrose elektroninėse parduotuvėse, teikia įvairius pasiūlymus investuoti pinigus, pasitaiko ir romantinių sukčiavimų. Šios pagrindinės sritys dominuoja, teigė R. Matonis.
Lietuvos bankų asociacijos vadovė paaiškino, kaip nepakliūti į romantines sukčių žabangas. Romantinės apgavystės iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nekaltas bendravimas, tačiau greitai gali virsti šantažu. Tad dalintis asmenine informacija su neva įsimylėjusiu nepažįstamuoju iš viso nederėtų.
„Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų“, – pasakojo E. Čipkutė.
Dar vienas sukčiavimo būdas – vilionės įsigyti prekių pagal netikrą skelbimą. Paprastai sukčiai, apsimetantys pirkėjais arba pardavėjais, siaučia socialiniuose tinkluose. E. Čipkutė ragino neapsigauti, kai sukčiai internetu ketina parduoti prekes ir prašo atlygį pervesti neįprastu būdu.
„Šiomis dienomis vis dažniau fiksuojamas scenarijus susijęs su pirkimo bei pardavimo skelbimais socialiniuose tinkluose, kai apie pardavėją arba pirkėją pateikiama gana ribota informacija ir sudėtinga įsitikinti jo patikimumu, o, pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą.
Pavyzdžiui, kai tariamas prekės pirkėjas pasiūlo lėšas už įsigyjamą prekę pervesti naudojantis gerai žinomos kurjerių tarnybos paslaugomis. Nusikaltėlis pardavėjui atsiunčia nuorodą į suklastotą internetinę svetainę, kurioje pardavėjo prašoma pateikti kortelės duomenis – neva lėšos bus pervestos tiesiai į ją. Faktiškai pardavėjas patvirtina lėšų pervedimą iš savo sąskaitos. Kitais atvejais pirkėjas pateikia pardavėjui suklastotą neva atlikto mokėjimo patvirtinimą ir ragina greičiau išsiųsti prekę arba ją perduoti tariamam pirkėjo draugui“, – apibūdino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
Sukčiai pasiglemžia įspūdingas sumas
Portalas tv3.lt domėjosi, kokias pinigų sumas paprastai išvilioja sukčiai. R. Matonis patikino, kad sumų pasitaiko išties įspūdingų.
„Sumos tikrai labai įvairios: nuo keliasdešimt, kelių šimtų eurų iki keliasdešimt tūkstančių. Jeigu žiūrėtume žalą, padarytą sukčiavimais įvairiais, tai per 2021 metus padaryta žala daugiau nei 46 mln. eurų. Tikrai tos sumos pakankamai įspūdingos“, – teigė jis.
Policijos atstovas nurodė, kokių veiksmų pirmiausia imtis, jei kyla įtarimas, kad galimai apšvarino sukčiai. Pasirodo, kai kada bankai dar turi galimybę sustabdyti pinigų srautą.
„Kai žmogus supranta, kad yra nukentėjęs, siūlome kuo greičiau kreiptis į savo banką. Yra nemažai atvejų, kai pervedant pinigus sustabdomas pavedimas ir žmogus nenukenčia finansiškai. Pavyzdžiui, jei daromas pavedimas į kito žemyno valstybę, jis užtrunka tam tikrą laiką. Nėra taip, kad čia ir dabar pinigai iškart iškeliauja. Bankas dar gali kažkurią dalį pinigų sustabdyti ir žmogus gali jų neprarasti“, – komentavo jis.
O jeigu šaukštai po pietų ir pinigų pervedimo stabdyti nepavyksta, žmogus prarastų lėšų gali ir nebeatgauti.
„Jei nustatomi kalti asmenys, iš jų priteisiamos tos sumos. Vėlgi paprastai nelabai turi turto, ką iš jų būtų galima išskaičiuoti, arba tie išskaičiavimai vyksta pakankamai ilgą laiką ir žmogus arba pinigų išvis neatgauna, arba atgauna per labai ilgą laiko tarpą“, – apibendrino R. Matonis.
Svarbu išlaikyti šaltą protą, kad ir kaip viliotų pasiūlymas internete
Policija įspėja, kad norint apsisaugoti nuo sukčių, reikia neprarasti budrumo. Geriausia kilus net menkiausiam įtarimui pasikonsultuoti su kitais: artimaisiais, kolegomis, draugais. Šitaip sukčių apgaulė greičiau išaiškėja, teigė R. Matonis.
„Patarimai pagrindiniai būtų tokie: būti atidiems, nepasitikėti aklai gaunama informacija, gaunamomis žinutėmis. Visada pagalvoti, pasitarti su artimaisiais, kolegomis, draugais, jeigu kyla įtarimų. Jeigu įsikiša kitas žmogus, dažniausiai žmogus praregi, jam tikrai įrodo, kad čia yra sukčiavimas.
Labai atkreipti dėmesį į tai, kokios nuorodos atsiunčiamos, iš kokio numerio yra skambinama. Netikros svetainės, kuriose žmogus apsiperka, dažniausiai būna sukurtos su įvairiomis gramatinėmis klaidomis“, – minėjo jis.
Galų gale, reikia kritiškai žiūrėti į bet kokius pasiūlymus, kurie iš pirmo žvilgsnio žada lengvus pinigus.
„Jeigu tikrai atrodo, kad pasiūlymas yra toks geras ir toks patrauklus, kad čia labai greitai žmogus galėtų praturtėti arba įsigyti kokybišką prekę už labai mažą sumą, tai automatiškai turėtų žmogui iššokti toks saugiklis, kad tai tikrai yra sukčiai. Nes nemokamų pietų nebūna“, – akcentavo R. Matonis.
Savo ruožtu E. Čipkutė pridūrė, kad nepapulti į sukčių pinkles padeda informacinių technologijų žinios ir raštingumas.
„Svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo sukčių – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – priminė ji.
