Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.
Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Kokie svarbiausi sprendimai ir planai buvo aptarti Vyriausybės pasitarime?
Šiandien dominavo pagrindinė mintis, kad aiškiai matome, kad Delta atmaina jau dominuoja, turime jau apie dvi savaites intensyviau skaičių didėjimą, bet pagrindinė tema yra hospitalizacija, kuri pradeda vytis tuos skaičius. Pagrindinis Vyriausybės akcentas yra tas, kad turime tikrai dėti visas pastangas, kad išaugus sergamumo rodikliams mes užtikrintumėm gyventojams visas kitas paslaugas.
Kartu su analitikais, kartu su žmonėmis, kurie skaičiavo, žiūrėjo, mes matome, kad pasiekus maždaug 300 Covid-19 lovų užimtumą, sveikatos apsaugos sistemoje prasideda procesai, kurie mums trukdo teikti kitas paslaugas.
Augantys sergamumo skaičiai akivaizdžiai susiję su nesiskiepijimu. Ar jūs neketinate iš esmės keisti komunikaciją, susijusią su vakcinavimu? Nes dabartinis „Petys už laisvę“ matome nebuvo labai efektyvus.
Dabar pagrindinė žinutė vis tik yra, kad situacija turėtų vadintis nepasiskiepijusių pandemija ir tai įrodo visi naujausi skaičiai. Tai reiškia, kad 8-9 žmonės iš 10-ies, kurie ar suserga, ar yra hospitalizuojami, ar jie miršta, visur šitas santykis yra susijęs būtent su nepasiskiepijusiais žmonėmis.
Todėl šiandien Vyriausybė taip pat kalbėjo, kokių papildomų priemonių turėtumėme imtis. Tai viena iš žinučių, kad ateityje stiprinsime Galimybių paso naudojimo apimtį, nebus galimybės turėti Galimybių paso be labiau patikimo PGR testo ir, čia yra artimiausių dienų klausimas, nebus galimybės Galimybių pasui naudotis nemokamu testavimu.
Tai viskas – daugiau naujovių nebus?
Kiti dalykai susiję su tolimesniais žingsniais. Tai tolimesni žingsniai bus susiję su tuo pačiu būtinojo sveikatos tikrinimosi veiklų plėtra, kuri dabar yra ir nuo šio pirmadienio. Su ministerijomis bus diskutuojama dėl papildomų veiklų įtraukimo. Gali būti, kad rudens sesijai taip pat ruošimės ir su papildomais teisės aktais, kurie galėtų būti susiję su tuo, kad ir dėl būtinojo sveikatos tikrinimo tai neturėtų galbūt būti daroma valstybės biudžeto lėšomis, o turėtų (finansuoti – red. past.) arba darbdavys, arba patys žmonės.
Taip pat diskutuosime ir žiūrėsime dėl teisės aktų, kuriais tikėtina būtų įvedamas privalomas skiepijimosi reikalavimas tam tikroms specifinėms veikloms, grupėms. Sakykim tokioms, kaip sveikatos apsaugos sistemoje ar socialinės globos namuose ir panašiai.
Ar turite žinutę moksleivių tėvams? Ar jų vaikai pagaliau galės normaliai lankyti mokyklą?
Čia Vyriausybės tikslas niekaip nesikeičia. Tikrai siekis yra, kad būtų kontaktinis mokymasis, bet priklausomai nuo sergamumo rodiklių gali būti (pokyčių – red. past.) dėl testavimo. Galbūt jeigu situacija yra labiau valdoma, jis gali būti tik rekomenduojamas, o jeigu sergamumas didėtų, tai būtų privalomo testavimo elementų, galbūt tai būtų privalomas paviršių tikrinimo metodas, kaupinių metodas, gal kiti priklausomai nuo situacijos. Bet kol kas visos diskusijos yra apie priemones, kurios padėtų, bet vis tiek padėtų būti kontaktiniame mokyme.
Jūs tikriausiai prognozuojate, kad tas jūsų minėtas privalomas testavimas gali sukelti labai rimtų problemų. Jūs pasirengę jas išspręsti ir kaip?
Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, kurie patenka į ligonines. Aš nežinau, ar visi žino, bet paprasčiausias gydymas kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o sudėtingi gydymai kainuoja vidutiniškai ir apie 50 tūkstančių eurų. Tai man atrodo kiekvienam Lietuvos žmogui reikėtų susimąstyti, ką jisai savo gyvenime asmeniškai galėtų nuveikti su tokia suma, kad įsivaizduotumėm, kiek mums kainuoja ta dvejonė dėl skiepijimosi.
Visą pokalbį žiūrėkite „Dienos komentare“, esančiame straipsnio pradžioje.
