Vis dėlto laukiančių transplantacijos skaičiai dideli – sąraše 317 lietuvių, 4 iš jų vaikai.
Dabar optimizmu trykšta kaunietis Nerijus: „Gyvenu įprastą gyvenimą, po transplantacijos susituokiau, dukrą turiu.“
Jo kūne plaka jau antrojo donoro širdis. O sveikata pablogėjo dar 2006 vasarą, kai jam tebuvo 21-eri – širdis ėmė silpti po įtartino viruso.
„Silpsti, silpsti, nepaeini, eini, dūsti, oro trūksta, sėdėt, gulėt, miegot neįmanoma, tai sėdėdamas miegodavau. Nuo liepos iki tų pačių metų gruodžio 21 dasimušiau iki galo. Įstatė abu tuos pavaduojančius skilvelius lavonėliui, žodžiu... Išlaukiau beveik metus. Klinikose gyvenau“, – pasakoja pacientas Nerijus Maskolaitis.
Pirmąją širdį jam persodino 2007, o 2011 jau prireikė antrosios transplantacijos – ją atliko per Jonines: „Paparčio žiedą įdėjo, todėl ir sekasi gerai.“
Sako žino ir kas donoras.
„Ant kapo nuvažiuoju, žvakutę tą dieną uždegu... žinau...“, – sako Nerijus.
Kasmet Kauno klinikų medikai širdį persodina 2–3 pacientams, o štai pernai pasiekė rekordą – atliko net 7 širdies transplantacijas, deja, du transplantuoti pacientai neišgyveno. O laukiančių širdies transplantacijų daugėja – širdžiai itin pavojingi įvairūs virusai, tarp jų ir Covid-19.
„Kuri taip pat pažeidžia širdies raumenį, mes jau tą pastebim, daugėja šitų duomenų tiek mūsų klinikoj, tiek visam pasaulyje. Anksčiau dominavo po sunkių gripo komplikacijų“, – teigia širdies chirurgijos skyriaus vadovas Povilas Jakuška.
„Atrodo naujai gimęs, man reikia užsirašyt ne tą dieną gimimo, kai mažas gimiau, bet lapkričio 12“, – sako pacientas Artūras Sipavičius.
Išties kauniečiui Artūrui klinikų medikai kepenis persodino vos prieš porą mėnesių. Vyras kaip tik atvyksta pas gydytoją apžiūrai. Kaunietis pasakoja, kad prieš 13 metų išgirsta diagnozė – kepenų cirozė, jį pribloškė.
„Buvo smūgis, nesu geriantis. Ir po šiai dienai aš nežinau, kur priežastis cirozės. Aš sportininkas, prieš metus važiuodavau po 50 kilometrų su dviračiu. Ir per metus laiko man pasidarė visiškai prastai“, – pasakoja Artūras.
Laimė, pagaliau po tuzino metų sulaukė tinkamo donoro, operacija buvo sėkminga, vyriškis gan greitai atsigavo.
„Pridėta tų kateterių, kaip kalėdinei eglutei – net 8, visose kūno dalyse, bijai ir pasijudinti, bet atsikėliau į tualetą, negi darysui į pampersus. Asikėliau ir nuėjau – stebuklas buvo“, – sako Artūras.
Pasak gydytojos, pacientas jaučiasi gerai. Ir esą, skirtingai nei persodinus širdį, po kepenų transplantacijos vartojant specialius vaistus naujojo organo pacientų organizmas neatmeta.
„Šiuolaikiniai naujos kartos vaistai, kurie skirti imunitetui slopinti, kad išvengti šitų komplikacijų, yra puikiai veikiantys, efektyvūs, todėl atmetimo neatsimenu, kada yra buvęs, o jei būtų – puikiai kontroliuojamas medikamentais“, – teigia gastroenterologijos skyriaus vadovė Irena Valantienė.
Vien pernai Kauno klinikų medikai atliko rekordinį skaičių ir kepenų transplantacijų – net 19. Ir kepenų persodinimo pacientams prireikia dėl įvairiausių priežasčių.
„Ūmus hepatitas B, tačiau dažnai tokie pacientai neserga jokia kepenų liga, ir patenka dėl apsinuodijimo medikamentais, grybais ar sergantieji kitomis retomis kepenų ligomis, tačiau didžiausią dalį laukiančių transplantacijos sudaro, kurie serga pažengusia kepenų ciroze“, – tvirtina I. Valantienė.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, praėjusiais metais registruoti 117 potencialių donorų, iš jų tinkami buvo 46. Nors vis daugiau žmonių pritaria organų donorystei, deja, užgesus žmogaus gyvybei artimiesiems vis dar sunkiausia paaukoti jo širdį.
„Žmonės iš lėto atsikrato tų mitų, kad negalima donuoti širdutės“, – sako P. Januška.
„Transplantacijų skaičiaus didėjimas, donorinių organų prieinamumas byloja, kad tendencijos keičiasi ir pacientų artimieji ištiesia pagalbos ranką suteikia viltį gyventi“, – teigia kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas Tomas Vanagas.
Deja, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 7 kartus daugiau žmonių – 317, o 4 iš jų vaikai. Daugiausia laukiančių ragenų – 159, inksto – 69 , 44 – kepenų, 32 – širdies ir 8 – plaučių.
