Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams. O patys vaikai ir tėvai sako, kad patirs papildomą stresą.
Mokinius pirmosios naujovės pasieks rudenį, o aštuntokų esminis pokytis laukia po dvejų metų. Dešimtoje klasėje jie turės atlikti privalomą žinių patikrinimą, kuris lems, ar mokiniai galės baigti dešimtos klasės kursą, ar privalės likti jį kartoti.
„Bent jau mane tai labai veikia, nes gali būti daug streso duoda visi tie atsiskaitymai ir, kad reikia jiems ruoštis. Ir, kai dar būna likę keli mėnesiai, galvoji – oi, jei aš parašysiu šitą blogai atsiskaitymą, man tada irgi kiti testai bus blogi“, – kalba aštuntokė Grytė.
„Motyvuoja stengti išlaikyti, bet toks yra nervų kamuolys. Vis tiek norisi pasilikti laisvo laiko daryti dalykus, kuriuos mėgsti – sportuoti ir taip toliau. Nesinori pusę metų tik prie knygų sėdėti namie ir mokykloje“, – sako aštuntokas Motiejus.
„Aš truputėli bijau, nes nežinau ko ten laukti. Aš bandysiu stropiau mokytis. Ir ką tai duoda, manau, tokio ryžto, pasiryžimo ir žinai, kad nepereisi į kitą klasę, tai tau reikia labiau pasimokyti“, – kalba aštuntokė Liepa.
Švietimo laukia reikšmingos permainos. Privalomai bus tikrinamos ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų žinios. Iki šiol buvusį nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą 2024 metais pakeis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.
„Patikrinimas yra tam, kad suteikti pagalbą, kad nebūtų taip kaip dabar, kad vaikai žygiuoja turėdami labai prastus pažymius, kartais ir teigiamus. Bet mes matome po to, kad jie iš tikrųjų nėra teigiami, kada išlaiko pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimą 10 klasėje. Mūsų tikslas yra jiems suteikti pagalbą, grįžtamąjį ryšį, papildomas konsultacijas tam, kad jie galėtų eiti į kitą klasę labiau pasirengę“, – tvirtina ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tėvai nevienareikšmiškai vertina naująją tvarką: papildomi žinių patikrinimai – vaikams ir tėvams papildomas stresas ir nervai:
„Man atrodo, kad tikrai nereikėtų tų egzaminų, nes ir taip krūvis labai didelis, vaikas labai ilgai pamokas ruošia ir savaitgaliais labai daug užduoda.“
„Dėl to, kad buvo karantinas, praktiškai vaikai, kurie lanko dabar nesvarbu kokią klasę, jiems buvo išmesti du metai, gal ir daugiau, iš gyvenimo. Ir šita karta bus tokia truputį beraščių. Ir dar papildomai jiems turėti kažkokius stresus... Jie ir taip turėjo daug streso.“
„Manau, kad teisingas sprendimas, todėl, kad būtų kažkokia lygybė gal teisybė. Dabar manau, kad yra korupcijos šiuo klausimu. – Dėl ko? – Dėl to, kad gal tai pažįstami vaikai pereina klases arba į kitas mokyklas, gal dėl kažkokių kitokių priežasčių.“
Imtis privalomo žinių patikrinimo ministerija nusprendė dėl prastų mokinių žinių. Apskaičiuota, kad apie 40 procentų dabartinių dešimtokų gautų neigiamus vien tik matematikos patikrinimo įvertinimus.
„Praktika puikiai rodo, kada yra visuotinis ir privalomas išorinis vertinimas padidėja motyvacija pačių mokinių, matyt, ir tėvų įtaka tam yra. Ir jeigu mes dabar turime 0,5 proc. mokinių, kurie neužsirašo savo vardo atėję į pagrindinio ugdymo patikrinimą, sugriebiam šitą dar procentą“, – teigia ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.
Privalomas žinių patikrinimas nėra blogas dalykas, įsitikinęs Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, bet įžvelgia svarbią tų patikrinimų ydą.
„Aštuntoje klasėje darome tuos moksleivių patikrinimo testus. Vaikas nueina į kitą mokyklą ir devintoje klasėje niekas nepasižiūri, kur tam vaikui geriau sekėsi ar blogiau. Nebereikia. Viskas užbraukiama. Va čia yra yda. Ir jeigu mes galėtume po šeštos ar po ketvirtos klasės gilinamės į tuos rezultatus, žiūrime, kur yra tam tikros spragos ir dar papildomai dirbame toje linkmėje“, – tikina R. Remeika.
Svarbia švietimo reforma norima per kelerius metus sumažinti abitūros egzaminų neišlaikančių mokinių skaičių. Silpniau matematiką ar gimtąją kalbą suprantantys vaikai turės nemokamą galimybę papildomai „lopyti“ žinių spragas su mokytojais.
„Aš manau, kad pirmą kartą rimčiau pasimato mums dalykininkams penktoje klasėje. Tai yra skaičiavimo įgūdžiai, pagrindinai daugybos lentelėje. Jei daugybos lentelė stringa, stringa ir dalyba. O po to seka visa virtinė. Manau, kad vaikams tai yra papildomas stresas, bet tuo pačiu yra ir motyvacija, kad ruošiamės tam gilesniam žinių patikrinimui, kad reikia susizgribti ir rimčiau pasiruošti“, – sako matematikos mokytoja Jūratė Goptaitienė.
Pagal naujovę, mokinių žinių patikrinimai bus vertinami konkrečiu pažymiu. Jei ketvirtokai ir aštuntokai net ir su neigiamu balu bus perkeliami į aukštesnę klasę, dešimtokams gavus žemesnį įvertinimą nei ketvertas, tektų dar metus mokytis toje pačioje klasėje arba privalomą patikrinimą atlikti dar kartą.
„Mokiniams neišlaikiusiems pagrindinio ugdymo patikrinimų slenkstiniu lygiu yra sudaroma galimybė perlaikyti patikrinimą, pakartoti tais pačiais mokslo metais. Taip pat nematome nieko blogo, jei mokinys nuspręstų pakartoti 10 klasės kursą ir pasirengtų pereiti į aukštesnę programą“, – kalba ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Tam tikra prasme yra stimuliuojantis dalykas vaikams, nes vaikas jau sulaukia 16 metų ir jau dalinai atsako už save, už savo pasiekimus. Ir jei jis nepasiekia tam tikro lygio, irgi nėra nieko blogo, jeigu jis liks kurso kartoti“, – sako R. Remeika.
Įvedus naujovę nebebus tikrinamos šeštokų žinios.
