Šilų kaime pensininkas Marijonas po kiemą gano visą pulką savo vištų. 35 senjoro dedeklės mėgsta kapstytis ten kur nori – kieme, už tvarto, ar dažniausiai už namo.
Tačiau nuo šios savaitės taip laisvai po atvirą kiemą lesiojančių vištų, ančių kaimo gyventojai raginami nebepaleisti. Veterinarinė tarnyba prašo geriau naminius paukščius laikyti uždarytus paukštidėse, ar tvartuose arba bent laikyti aptvertoje teritorijoje.
Reikalavimų tonas net ir pavieniams paukščių augintojams griežtėja, nes Lenkijoje vis dar plinta paukščių gripas. Užfiksuotas jau 21 laikomų paukščių ligos protrūkis. Tačiau Šilų kaime gyvenančiam Marijonui reikalavimai kol kas nerūpi. Mat masinė paukščių migracija dar neprasidėjusi, o iki tol jam didesnę baimę kelia į vištas besikėsinantys vanagai ir lapės.
„Čia tie laukiniai neskraido labai, kad ir parskrenda gervės, nei ančių, nieko nėra, nei balų. Nebent kas pasėja žirnius, tai kokios žąsys nusilaidži toliau“, – sako kaimo gyventojas Marijonas.
Didelės bėdos nemato ir Albertas: „Taigi ir varnos ir gandrai visi neš tą gripą, tai tegu tuos paukščius užtveria tvora, kad neskraidytų. Tai ir gulbės, viskas kris, ir antys, ir varnėnai – viskas migruoja. O kur tos migruoja – va, po kiemą migruoja. Nežinau, išsigalvoja.“
Tačiau, pasak tarnybos užkrečiamų ligų specialistų, šitaip numoti ranka negalima. Geriau pasisaugoti, nes užkratas visai netoli sienos – vos už kelių šimtų kilometrų. Dėl pavojingo viruso Lenkijoje jau sunaikinta daugiau kaip 280 tūkstančių paukščių.
„Nurodymas nuo šio antradienio, kad visi naminiai paukščiai būtų uždaryti“, – pasakoja veterinarijos gydytojas epizotologas Egidijus Dasikevičius.
„Didžiausi sukėlėjai yra vandens paukščiai, tai, daugiausiai, aišku, laukinės žąsys, antys, jie yra platintojai. Iš pietų Europos pusės keliauja, kadangi ten pagrinde žiemoja paukščiai, Lenkijos pietinė dalis, Vokietijos, Danijos“, – teigia Panevėžio departamento vadovas Židrūnas Vaišvila.
Dėl paukščių gripo protrūkio kaimynėje maisto ir veterinarijos tarnyba imasi griežtų priemonių. Masiškai tikrinami komerciniai paukštynai, vištidžių apsaugos priemonės. Štai inspektorių sulaukęs vienas didžiausių Panevėžio rajone Šilų ūkio paukštynas su nerimu laukia kitos savaitės, kai prasidės didysis paukščių grįžimas. Tačiau labai svarbu, kad reikalavimų paisytų ir gyventojai, kitu atveju įspėjus net ir jiems gresia baudos nuo 50 iki 550 eurų.
Štai, ką jie mano:
„Nori padaryt, kad žmogus nieko nelaikytų, ja, va, padarė, tuoj karves reiks zoologijos sode žiūrėti važiuot, nebeapsimoka, reikia visą pensiją atiduot, kad tą karvę išlaikyt. Gerai prekybos centrams bus, pirksim kiaušinius. Kažkam į naudą, kiaules ir tas išnaikino, niekas nebeturi.“
„Sako, ligos eina per žmones, o ne per medžius. Mes laikom už tvarto, ten gal koks aras žemės, bet jos nekontaktuoja, ten nebent žvirbliukai, bet jie gi toli neskraido.“
„Kaip dabar yra, nuo antradienio draudžiama išleisti į lauką, tai kad to ir laikytųsi, nes gali pas kažkokią vieną močiutę kaime rastis ir tada atsiranda buferinė zona, į kurią gali patekti net ir paukštynas didelis.. Reiškia iš to paukštyno nieko negalima išvežti“, – kalbėjo Šilų ūkio vadovas Linas Ambrasiūnas.
„Močiutė kaimo turi suprasti, kad jai nuostolis 10 vištelių, o netoliese stovintis paukštynas patirs milijoninius nuostolius“, – sako veterinarijos gydytojas epizotologas Egidijus Dasikevičius.
„Mes prašome visų paukščių laikytojų, ypatingai smulkių, sąmoningumo, kadangi paukščių gripas atneštų didžiulius nuostolius valstybei užtat ir prašome lesalą laikyti uždaryta, tvarte geriausia, taip pat vandenį ten laikyti“, – pasakoja Panevėžio departamento vadovas Židrūnas Vaišvila.
Iki kiek gyventojams galios draudimas laisvai laikyti naminius paukščius, anot veterinarinės tarnybos, kol sumažės rizika – iki atskiro jų nurodymo. Tačiau didieji paukščių augintojai mato ir kitą grėsmę. Jiems nerimą kelia importas – ne tik lenkiškos paukštienos, bet ir vištų mėšlo, kuris paprastai atkeliauja kaip trąša vasario, kovo mėnesiais.
