Gydytojas nurodo, kad sergamumui gripu įtakos turi ir vyraujanti oro temperatūra, ir paties žmogaus imunitetas. Pastarosioms dienoms būdinga temperatūra – ideali gripui. Pasak prof. J. Kalibato esant dideliems šalčiams, pavyzdžiui, 20 laipsnių šalčiui, gripu tikrai neužsikrėsime, nes tokia temperatūra per šalta daugintis virusui.
„Be abejonės, tai priklauso ir nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Yra žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, senyvi, virš 65 metų žmonės, nėščios moterys, medicinos personalas, kur patys specialistai nuolat bendrauja su sergančiais. Šiems žmonėms yra didžiausia rizika susirgti gripu“, – nurodo gydytojas.
Šį sezoną nuo gripo Lietuvoje jau mirė 4 asmenys. Tai portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. Nors dar pirmosiomis sausio dienomis buvo pranešta apie pirmąją gripo auką, kiti mirties atvejai nuo šios ligos kol kas paviešinti nebuvo.
Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, du – Vilniaus apskrityje.
„Mirusiųjų amžius – nuo 47 m. iki 79 metų. Trys iš šių asmenų turėjo lėtinių ligų, apie vieną kol kas neturima tokios informacijos, epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Yra žinoma, kad du iš jų nebuvo pasiskiepiję, apie kitus du kol kas tokios informacijos neturime“, – sakė L. Grinytė-Jauniškienė.
Kaip išvengti gripo?
J. Kalibato teigimu, ar žmogus susirgs gripu priklauso ir nuo jo elgesio. Jis įspėja, kad išgirdus apie prasidėjusį gripo sezoną vertėtų vengti žmonių susibūrimo vietų, jeigu sveikatos problemos nėra ūmios – atidėti apsilankymą poliklinikoje.
„Be reikalo neikite į polikliniką. Jeigu jaučiate sąnarių skausmą jau kelis mėnesius, dabar tikrai nebūtina eiti ir tirti sąnarių. Geriau palaukite, kol užsibaigs gripo sezonas ir po jo spręskite neūmias sveikatos problemas. Jeigu vis dėlto Jūsų sveikatos problemos reikalauja skubios pagalbos, naudokite vienkartines kaukes“, – patarimais dalinasi gydytojas.
Taip pat būtina laikytis asmeninės higienos – kaskart grįžus į lauką nusiplauti rankas. Gydytojas rekomenduoja tą daryti su ūkišku muilu, nes jis – puikus antiseptikas.
„Rekomenduoju muiluotu vandeniu prasiplauti ir nosies gleivinę, o po to – švariu vandeniu. Net jeigu į jūsų nosies gleivinę pateko gripo virusas, per 1-2 minutes jis neįsiskverbs į organizmą, tad toks praplovimas tikrai gali padėti išvengti ligų.
Taip pat, nesibučiuokite nuėję į svečius, nespauskite rankų sveikindamiesi, nes net nesirgdamas žmogus gali ant savo delnų nešioti gripo virusą ir taip jus užkrėsti“, – sako gydytojas.
Jeigu susirgsite gripu, tai pajusite labai staigiai – pasireikš silpnumas, ims krėsti šaltis, laužys kaulus, skaudės raumenis, galvą, prasidės bjaurus, sausas kosulys.
„Dar vienas mano patarimas, jeigu susirgote – jokiu būdu neikite į darbą. Negana to, kad nebūsite darbingas, bet ir kolegas užkrėsite. Sakyčiau, kad tai jau yra nusikaltimas, žinant, kad sergate gripu ir einate į darbą.
Nuo seno yra pasakymas: „Gripas mėgsta, kad su juo gulėtų“. Todėl kuo daugiau gulėkite lovoje, kuo mažiau bendraukite net ir su šeimos nariais. Jeigu laikysitės visų nurodymu, išgyti turėtumėte per 6-7 dienas ir viskas pasibaigs be komplikacijų, o išliks tik nemalonus epizodas“, – nurodo jis.
Efektyviausia apsauga – skiepas
Bendrinį imunitetą sustiprinti galima gerinant mitybą, įtraukiant daugiau vaisių ir daržovių bei suvartojant pakankamą kiekį baltymų, vaikščiojant gryname ore. Tačiau kalbėdamas apie gripo imunitetą J. Kalibatas teigia, kad efektyviausia apsaugos priemonė šiuo atveju vis dėlto yra gripo vakcina.
„Kalbant apie gripo imunitetą, bendras imunitetas yra gerai, tačiau išvengti ligos labiau padėtų specifinis imunitetas – gripo vakcina. Konkreti, pritaikyta konkrečiam gripo sezonui. Šiam sezonui skirta būtent A grupės vakcina. Ji veikia ir pakankamai neblogai“, – sako gydytojas.
J. Kalibatas nurodo, kad pajutus pirmuosius simptomus ypač efektyvus medikamentinis gydymas šių grupių medikamentais: neuraminidazės inhibitoriai ir proteino m2 inhibitoriai.
„Šie vaistai neleidžia viruso dalelėms plisti, išeiti iš ląstelių ribų ir užkrėsti kitas. Be abejo, gripo virusas vis tiek sėdi ląstelėse, bet jis negali daugintis ir užkrėsti kitų ląstelių. Todėl mūsų imuninei sistemai su juo kovoti yra žymiai paprasčiau ir lengviau.
Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie prižiūri sergančius šeimos narius ir vartoja šiuos vaistus, turi tik 1% tikimybę užsikrėsti gripu. Žmonės, kurie nevartoja šių medikamentų – 5%. Skirtumas be abejonės yra. Sergant gripu ir vartojant vaistus, ligos eiga yra visiškai kitokia – ji užsibaigia keliomis dienomis greičiau ir yra lengvesnė“, – sako jis.
Medikas nurodo, kad nesigydant gripo komplikacijos gali būti ypač bauginančios – pneumonija, širdies raumens pakitimai, miokarditai, inkstų pakenkimai, o kartasis ir mirtis. Nors gydytojas sako, kad tokios komplikacijos ir nėra labai dažnos, bet kasmet Lietuvoje pasitaiko iki 20 mirties nuo gripo komplikacijų atvejų.
