Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi. Visgi alternatyvų Lietuvai yra – plukdytis naftą iš Saudo Arabijos ar Amerikos.
Jau nedaug vairuotojų abejoja, kad degalinių švieslentėse išvysime ir dviejų eurų už litrą skaičius:
„Reikia greit piltis, čia velnias darosi su tais degalais.“
„Viskas kartu susidėjo – ir karas, ir verslininkai. Žinot, kai vienas bėga, kitas vejasi.“
„Vasarą prisipildavau baką už 55, šiandien jau virš 100.“
„Čia verslas daro biznį.“
„Stengsimės mažiau važiuot.“
„Aš gyvenu užsieny, ten tas pats, buvo 1,5 eurų, per dvi dienas iki 2,1 eurų.“
„Baisūs tokie dalykai, niekas į tas kainas labai nežiūri. Ateis laikai ir užsidirbsim.“
Degalinių vadovai aiškina – esą nieko padaryti patys negali. Naftos kaina dėl Rusijos karo Ukrainoje tebeauga ir kiek augs – nežinia.
„Per naktį didmeninė kaina dyzelino, populiariausio produkto, pabrango 11 centų“, – teigia lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Karolis Stasiukynas.
O dar daugiau nei nafta galutinę kainą vairuotojams lemia valdžios nustatyti mokesčiai.
„Vieną eurą jau maždaug siekia mokesčiai – akcizas ir PVM. PVM didėja kartu su kaina. 60–70 centų kainoje sudaro pati nafta savikainoje. Tai savikainą išskaidžius matome, kad degalinės iš to nesipelno labai smarkiai“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lenkijoje, pavertus eurais, benzinas kainuoja 1,46 eurų, dyzelinas – 1,66 eurų. Taigi, kaina kone puse euro mažesnė nei mūsų šalyje. Lietuviškos degalinės ragina sekti kaimynų pavyzdžiu.
„Mažinti biodalies maišymą, kuris yra kiekvienos valstybės pasirinkimas, nuo maksimumo iki minimumo – jau gausim 10–15 centų. Kitas dalykas – akcizą mažinti, nes PVM ir taip iššoko, PVM biudžete bus perteklius“, – sako K. Stasiukynas.
Lietuvoje akcizas degalams beveik ketvirtadaliu didesnis nei Lenkijoje.
„Kol bus neaiškumas, visos diskrecinės Vyriausybės priemonės, pvz., akcizų mažinimas, man labai gaila, bet atsiguls tiekimo grandinės kišenėse. Vyriausybė kol kas tokių siūlymų tikrai neteiks“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Kur Lenkijoj tada nueina? Kodėl ten 20–30 centų pigiau nei pas mus? Kaip aš galiu komentuoti“, – kalba K. Stasiukynas.
Aplinkos ministras nenusiteikęs mažinti ir biodegalų dalies. Lietuvos valdžia nori atrodyti žalesnė už kitas valstybes ir yra nustačiusi didžiausią pagal europines direktyvas leidžiamą švarių degalų normą. Biodegalai kiek sumažina anglies dioksido išmetimą, tačiau litrą degalų išbrangina keliolika centų.
„Tai yra Lietuvos ūkininkų pajamos, nes jie augina grūdus, rapsus ir šitos pajamos grįžta į Lietuvos ūkininkų biudžetus“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
O viskas – dėl Rusijos karo Ukrainoje ir išbrangusių žaliavų. Sostinėje vidudienį saujelė jaunimo prie Vyriausybės surengė protestą ragindami greičiau atsisakyti rusiškos naftos importo:
„Užteks finansuoti karą Ukrainoje perkant rusišką naftą ir dujas.“
„Aš labai ilgai gyvenu baimėje dėl klimato, nes mano ateitis kybo ant plauko dėl neatsakingo mūsų politikų požiūrio į tai.“
„Šitas karas yra finansuojamas būtent ilgametės Lietuvos ir kitų Vakarų valstybių priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sako Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Tiek Lietuva, tiek kitos Vakarų valstybės dabar išties ieško rusiškos naftos ir dujų alternatyvų. Tik jos bus ne tokios, kokių nori žalieji.
„Labai tikėtina, kad naftos gavyba bus didinama. Ant stalo guli keli susitarimai – vienas su Venesuela, kuri turi didžiulius naftos išteklius, kitas – su Iranu, kuris yra sankcionuotas ir galbūt atsisakys savo branduolinių ginklų gamybos procesą. Ir turime OPEC. Jeigu pasaulis susivienys, galbūt mes matome aukščiausias degalų kainas šiuo metu“, – teigia M. Dubnikovas.
Taigi, jei pavyks, rusišką naftą pakeis nafta iš Saudo Arabijos, Jungtinių Valstijų, Norvegijos. Ar netaps dėl to brangesnis jos atsigabenimas?
„Nebūtinai. Turint galvoje, kad naftos kaina pakilusi, logistika nebus lemiantis faktorius, nes neturime naftos, tiekiamos vamzdynais. Turim naftą, tiekiamą jūros keliu. Tai lemiančio faktoriaus nebus“, – aiškina ISM rektorius Dalius Misiūnas.
Mažeikiuose esančiai „Orlen“ gamyklai arabiška nafta nėra naujiena, nors sovietmečiu statyta gamykla buvo pritaikyta tik rusiškai žaliavai.
„Paskutiniais metais buvo pusė rusiškos, pusė nerusiškos naftos. Techniškai gali būti ir visa nafta nerusiška. Infrastruktūra yra paruošta, tai nėra techninis klausimas, daugiau portfelio perdėliojimo klausimas“, – teigia D. Misiūnas.
Pernai Lietuva iš Rusijos importavo du trečdalius visos naftos ir agresorei už tai sumokėjo beveik 3 mlrd. eurų.
