Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.
Kuršėnų gyventojams ramybės neduoda keli tūkstančiai kovarnių. Žmonės kiekvieną vakarą stebį didžiulį spiečių kovų ir bando skaičiuoti:
„Tūkstančiai, čia tūkstančiai. Sunku suskaičiuot jų. populiariai sakant varnų debesys tiesiog.“
Sakalininkas Virginijus kartus su Kalifornijos erelio patele Lėta šiemet baido varninius paukščius jau beveik mėnesį.
Šiandien sakalininkas Kuršėnuose paskutinį kartą, prieš pertrauką iki rugpjūčio. Dabar prasideda laikotarpis kuriuo metu nei kirsti medžių, nei gąsdinti paukščių nebegalima, nes jie pradeda perėti ir auginti jauniklius. Sakalininkas sako, kad reiktų specialaus leidimo pratęsti kovų vaikymą.
„Jeigu jie nori rezultato, tai reikia iki birželio galo. Tada bus priversta ta kolonija krauti kažkur kitur lizdus, kai jau kitur sukraus, turėtų ir pasilikti“, – sako „Lietuvos sakalininkai“ vadovas Virginijus Narkus.
Išvaryti kovarnius iš parko kuršėniškiai bando jau senokai, o dabar neseniai sutvarkius parką ir pastačius į jį vedantį tiltą, šį vieta tampa dar labiau lankoma. Ir varninių paukščių kaimynystė žmonių nedžiugina:
„Jeigu tą parką atidarys kaip traukos centrą istorinį, plius su visu tuo dvaru, tai jos tikrai nekels susižavėjimo.“
„Esu nukentėjusi ne sykį. Kai eini. Apdirba. Nesmagu, kad taip yra. “
„Triukšmauja, o jei baltai apsirengęs gali pareiti ir purvinas. Taip ir ant kepurės, ir ant maikės, ant visko. Nemalonu.“
„Vasara tai nemalonu vaikščioti, apdergia visur ir triukšmas didelis.“
„Netoli gyvenam ir kiekvieną rytą būdavo nuo 5 ryto Kadangi pavasaris, atvirais langais, penktą ryto suskrenda visas, dabar nebesimato, ką tik nuskrido, visas būrys varnų. Ir duoda savo kalbos be sustojimo. Ir paskui 8 valandą išskrenda.“
„Kaimynas jautresnis anksčiau keliasi, jau sako, norėjau nusipirkti šautuvą ir šaudyt varnas.“
Kuršėnų centro seniūnaitis sako, kad net ir nelietingą dieną žmonės eidami į parką pasivaikščioti slepiasi po skėčiais.
„Yra taip buvę. Einant per parką taip ir saugokis. dalis moterų jau skėčius nešdavosi, kad iš viršaus nešleptelėtų šilta masė. Buvo iš tikrųjų taip. Jų tikrai per daug šiuo metu yra“, – pasakoja seniūnaitis Alfonsas Urbonavičius.
Paukščių keliamas triukšmas trukdo ne tik vaikščiojant po parką. Tačiau yra žmonių kurie prieštarauja kovarnių naikinimui.
„Kaip tiktai gyvenu daugiabučiuose, tai ryte didžiulis triukšmas būna iš parko sklinda. Didžiulis erzesys. Iš kitos pusės yra žmonės kurie sako, kad be paukštelių pavasario nebus, tai irgi tokių nuomonių yra, kad paukšteliai reikalingi, negalima jų išnaikinti“, – teigia A. Urbonavičius.
Jau antrus metus su kovais Kuršėnuose kovojantis sakalininkas sako, kad plėšrūnai padarė įspūdį ir paukščiai renkasi atokiau esančius medžius.
Matot šiandien oras nedėkingas, lietus lyja. Lėta laisvai neskraido, bet kai leido oro sąlygos tai buvo, kad ji ir nakvojo pora naktelių. Tai joms pakanka vien jos pasirodymo. Ir varniniai paukščiai bijo“, – kalbėjo „Lietuvos sakalininkai“ vadovas Virginijus Narkus.
Kovarniai šiame parke gyvena jau daugiau nei šimtmetį. Lizdus sukti renkasi vietas arčiau žmogaus, nes žmonių išmetamose šiukšlėse jiems paprasčiau susirasti maisto. Taip pat arčiau žmonių rečiau lankosi plėšrieji paukščiai. Tad išvaikius kovus, jie netrukus sugrįžta atgal. Šis darbas reikalauja daug kantrybės.
„Vos ne kalendorių turi, jos tupi kitapus tilto medžiuose, kur ne mūsų darbo zona. Ir jos laukia paprasčiausiai kada mes išvyksim. Ir kaip aš visiems sakau, kad paukščiai turi laiko daugiau už mus, tik mes žmonės laiko neturim“, – sako V. Narkus.
Su panašiomis varninių paukščių keliamomis problemomis susiduria nemažai Lietuvos parkų, daugiausiai Žemaitijoje. Pasak sakalininko, tose vietose, kuriose infrastruktūra pritaikyta žmonių poilsiui, reiktų leisti ilgiau baidyti nepageidaujamus paukščius, kad jie būtų priversti patys ieškoti ramesnės vietos sau ir savo jaunikliams.
