Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.
Vokiečių pareigūnų apsuptyje, Lietuvos delegacija, su Gitanu Nausėda priešakyje, pradėjo vizitą Berlyne. O vizitas aukščiausio lygio – Lietuvos prezidentas susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Pastaruoju metu tarp Vilniaus ir Berlyno netrūko diskusijų, mat pernai sutarus, kad vokiečiai Lietuvai skiria papildomą karių brigadą, išsiskyrė nuomonės, kaip tai turėtų būti įgyvendinta.
Vokiečiai manė, kad Lietuvoje pakanka dislokuoti brigados vadavietę, bet mūsų politikai nori, kad visi kariai fiziškai būtų mūsų šalyje. Tad akivaizdu, kad Nausėdos ir Scholzo susitikime kalbėjo ir šia tema.
„Komunikatas lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje, tačiau tai turime daryti laipsniškai“, – teigia G. Nausėda.
Šiuo metu kareivinės ir kita brigadai, tai yra, maždaug 5 tūkstančiams karių reikalinga infrastruktūra Lietuvoje dar tik statoma, tad anot Nausėdos, su Vokietijos kancleriu sutarta – kai atsiras reikalingi objektai, atsiras ir vokiečių kariai. Paties Scholzo biuras, pranešime spaudai parašė lakoniškai ir be smulkesnių detalių – tiesiog, kad praėjusių metų susitarimas galioja.
„Vokietijos pusė išreiškė norą tą procesą vertinti, stebėti ir, be jokios abejonės, jie visiškai palaiko mūsų pastangas, netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 metų ir kad šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalba G. Nausėda.
Nors konservatoriai su Nausėda turi ne pačius šilčiausius santykius, bet Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pripažįsta – tai Nausėdos diplomatinė pergalė.
„Iki šiol nė karto mes nebuvome gavę įsipareigojimo dėl tam tikro kalendoriaus ir prezidentas pats prieš važiuodamas į Berlyną tą pripažino, kad viskas gerai memorandume, išskyrus, kad nėra sutarta kada. Šį kartą pirmą kartą aukščiausiu lygiu išgirdome – 2026 metai. Tai tada belieka įgyvendinti tai“, – tvirtina Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Pavilionis sako, kad būtent toks Lietuvos tikslas ir buvo.
„Jis pasakė, kad vokiečiai tikrins, kaip mes kuriame infrastruktūrą iki 2026 metų ir atitinkamai didins tą savo buvimą iki brigados buvimo. Tai yra tai, ko mums reikia“, – sako Ž. Pavilionis.
„Pastangos yra visų valdžios grandžių. Patikėkit, kiek mes parlamente esame padarę darbų per savo parlamentinius ryšius, kiek yra padariusi Užsienio reikalų ministerija, kiek yra nuveikusi Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės derybinė grupė, visi kartu čia esam. Visi kartu dirbam ir siekiam to paties“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anksčiau ginčai dėl vokiečių brigados buvo pasiekę nemažą įtampą. Vokietijos ambasadorius Seime svaidėsi grasinimais, kad lietuviams nenurimus šiuo klausimu, geriau nepasidarys ir papildomų karių atsiųsta nebus. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas net buvo gavęs viešos kritikos iš pačių konservatorių, kai sutiko su vokiečių pasiūlymu, kad brigada bus Vokietijoje, o prireikus greitai atvyktų. Vis tik Anušauskas Nausėdos vizitu bent jau viešai nesidžiaugia.
„Po vakar prezidento vizito, jums aiškiau pasidarė? — Aš darbinio lygmens diskusijų nekomentuoju ir apie jas nekalbu“, – kalba Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ir sako, kad darbai su vokiečiais niekad nebuvo sustoję.
„Mes su Vokietija turim šiuo metu ypatingai glaudžius santykius ir ne tik dėl šių pajėgumų klausimo, bet ir EFP, kur Vokietija pagrindinė pajėgumų tiekėja, tai yra darbiniame lygmenyje visus savo klausimus mes sprendžiame“, – aiškina A. Anušauskas.
Kol kas džiūgauti nesiūlo ir politologas Linas Kojala. Sako, reikia laukti ne žodžių, o darbų.
„Bet kokias politines tezes reikės realizuoti praktiškai, skiriant didžiules investicijas, priskiriant karinius pajėgumus ir visa tai bus sprendimai, kurių dar reikės ateityje. Bet judėjimas į priekį manau vyksta ir Lietuva, ir Vokietija suras optimaliausią sprendimą“, – tvirtina L. Kojala.
„Mes vertiname šį sutarimą ir jo įgyvendinimą, kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsniu ir tikiu, kad mums pavyks įgyvendinti šį planą iki galo“, – teigia G. Nausėda.
Vokietija pastaraisiais metais gerokai susilpnino savo įvaizdį pasaulyje. Nors ir skiria nemažai paramos Ukrainai, bet viešas svyravimas dėl įvairios ginkluotės suteikimo ukrainiečiams, bent jau nemažos dalies lietuvių akyse privertė Berlyną matyti, kaip ne patį patikimiausią partnerį. O ginčų dėl brigados akivaizdoje išryškėjo ir nepagražinta realybė Vokietijos viduje – galingiausios Europos ekonomikos kariuomenė yra nustekenta – trūksta tiek ginkluotės ir technikos, tiek ir personalo. Tad sprendimai ne tokie paprasti, kaip gali atrodyti.
„Nelengvi sprendimai problematiški ir tarptautiniame lygmenyje, tarp valstybių ir nacionaliniame lygmenyje, kalbant apie dramatiškus gynybos biudžeto augimus, ypatingai koalicinėse Vyriausybėse tokiose, kaip pvz. Vokietijoje, bet turime konstatuoti ir faktą, kad Vokietijos žengti žingsniai yra labai praktiški ir jau dabar galima taip teigti, istoriški“, – kalba L. Kojala.
„Aš visą laiką argumentavau, kad reikia eiti žingsnis po žingsnio strategija. Pirmas žingsnis – išankstinis ginkluotės dislokavimas tos brigados, po to per pratybų scenarijus, kad nuolat čia besisuktų bataliono dydžio vienetas, o po to tikslas galutinis – brigada čia“, – sako L. Kasčiūnas.
Anot Nausėdos, Berlynas įvertins ir lietuvių prašymą padėti sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą.
.jpg)
