„Tą naktį temperatūra užkilo iki 39, pykino, vimdė, jau išviso galvojau 112 skambinti. Galvojau, kad vos ne paskutinioji ateina“, – sako COVID-19 sergantis Linas.
Vilnietis programuotojas Linas pirmuosius COVID-19 simptomus pajuto pirmadienį darbe, tačiau visa jėga infekcija pasireiškė tą pačią dieną grįžus namo. Linui gydytojai iš pradžių įtarė gripą, tačiau atlikus testą paaiškėjo, kad jaunas vyras serga koronavirusu.
„Visą laiką jaučiasi toks, kaip maudimas, kaip gera plyta padėta. Koks 10 kilogramų, kad guli visą laiką“, – pasakoja Linas.
Linas su sergančiaisiais nekontaktavo, lankėsi kavinėje ir vandens pramogų parke, bet nežino, kur pasigavo infekciją. Tokių neatsekamų atvejų kasdien Lietuvoje daugėja. COVID-19 užsikrėtė visi Kėdainių savivaldybės vadovai, meras, vicemeras ir administracijos direktorius. O štai nuotrauka feisbuke pasidalino valstiečių Seimo narys Valerijus Simulik. Atsiradus kosuliui ir pakilus temperatūrai parlamentaras apsilankė mobiliame patikros punkte, laukia atsakymo.
Vien per vakar Lietuvoje laboratorijos patvirtino 424-ias naujas infekcijas, mažiausiai 84 užsikrėtimai neatsekami. Epidemiologai jau dabar vos suspėja tikrinti sergančiuosius, klausinėti jų, su kuo jie bendravo, kur lankėsi. Anot Rolandos Lingienės, jei Lietuvoje bus fiksuojama po penkis ar šešis šimtus naujų atvejų per dieną, visuomenės sveikatos centras vienas, be papildomos pagalbos, su darbo krūviu nesusitvarkys.
„Jeigu kalbam apie mūsų centro specialistus. Žinoma atsekti taip kaip mes įpratę, atsekti atvejus, susieti juos, numatyti protrūkius ir juos lokalizuoti, tai tikrai galimybės nebūtų“, – teigia visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.
Kauno infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė pasakoja, kad ligoninėse sparčiai mažėja ne tik laisvų palatų, bet ir sergančiuosius galinčių aptarnauti gydytojų skaičius.
„Kiekvieną dieną mes galime išrašyti mažiau negu gauname naujų ligonių. Naujų ligonių paguldymas viršija galimų išrašyti ligonių skaičių. Tos lovos tikrai pildosi, vietos su kiekviena diena darosi mažiau. Ne tik vieta yra problema. Problema yra personalas. Žmogiškieji resursai, kurie yra taip pat baigtiniai“, – kalbėjo klinikos vadovė Auksė Mickienė.
„Medikų, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jų nepadaugės, pastatų nepadaugės, visuomenės sveikatos specialistų taip pat nepadaugės. Mes vieni galime nebegebėti suvaldyti situacijos“, – kalbėjo visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė.
A. Mickienė ir kiti gydytojai dabartinius sergamumo rodiklius vadina paskutiniu Lietuvos šansu. Jei žmonės nepradės labiau saugotis, jei daugės neatsekamų infekcijos atvejų, epidemiologai prognozuoja, kad Lietuva greitu metu per dieną gali fiksuoti ir tūkstantį naujų infekcijų.
„Turim būti nusiteikę, kad kol pradės veikti priimtos priemonės ir jos veiks tik su išlyga, kad visi laikysimės tų reikalavimų, kurie yra nustatyti savivaldybėse atskirose, tik tokiu atveju galima tikėtis teigiamos dinamikos“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau sąmoningumo užtenka ne visiems. Kauno „Žalgirio“ arenoje daugiau nei 5 tūkst. sirgalių šiandien stebės, kaip kauniečiai grumsis su „Valencia“ krepšininkais iš Ispanijos. Aurelijus Veryga prašo fanų padėti rungtynių bilietą į stalčių ir neateiti į areną.
„Visi laukia stebuklingo draudimo, kad būtų būtinai uždrausta. Ar tikrai būtinai reikia uždrausti ką nors, ir prie kiekvieno pastatyti po policininką, kad žmonės neateitų į rungtynes. Jeigu tikrai mylit savo komandą, juos nusipirkot, tokiu būdu padėjot klubui išgyventi, jis gali žaisti, gali funkcionuoti, galit ir neiti į tas rungtynes“, – pasakoja A. Veryga.
Tuo metu emocijas akcentuojantis „Žalgiris“ savo fanams dalina kaukes.
„Visi renginiai vykta, yra aiškios taisyklė, reikia jų laikytis. Komunikacija yra skirtinga. Valdžios darbas apsaugoti žmones, o mūsų darbas yra kurti emociją, mes nepamirštame savo misijos, kurią mes turim“, – teigia „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.
Vidutiniškai sunkios būklės COVID-19 pacientas ligoninėje užsibūna pustrečios savaitės, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmogus lovoje praleidžia ir du mėnesius. Didelė dalis pasveikusių sunkių pacientų po koronaviruso dar ilgai kovoja su sveikatos problemomis, į tokią situaciją pakliuvo ir 40 parų komoje išbuvęs panevėžietis Eugenijus.
„Buvo man pažeisti nervai, vadinasi neuropatija, dėl ligos, dėl deguonies trūkumo man priduso nervai. Man sunku vaikščioti kol kas, be lazdų, be nieko, reabilitacijas lankau, mankštas darau, nuo pusmečio iki metų turėčiau pasveikti“, – kalbėjo COVID-19 sirgęs Eugenijus Dargužis.
Pasekmes dar jaučia ir pavasarį užsikrėtusi bei pasveikusi prodiuserė Justina Ragauskaitė.
„Išliekamieji reiškiniai visgi buvo ir labiausiai jie pasireiškė vidaus organų veikloje, skrandžio, kasos, tulžies, kaip gydytojai sakė, iš esmės tik tai kepenys ir dvylikapirštė žarna likusios sveikos“, – sako COVID-19 sirgusi Justina Ragauskaitė.
Šiuo metų iš 17-os tūkstančių Lietuvos ligoninių lovų užimta daugiau nei pusė, 10 tūkst. Tiesa, tik nedidelė dalis jų tinka sunkiems Covid-19 pacientams. 374-ios iš 657-ių lovų su dirbtine plaučių ventiliacija šiuo metu užimtos. Rytoj bus perskaičiuojami savivaldybių sergamumo rodikliai, gali būti, kad karantinas kitą savaitę apims ir daugiau savivaldybių.
