Plačiau apie tai Arūnas Dulkys kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kovido atvejų šuolį stebime ne pirmą savaitę. Kiek tai neramina?
Šuolis yra stebimas. Jei mes įsivaizduotume tris pagrindinius scenarijus, stadijas, tai pati didžiausia krizė būtų, jeigu sugrįžtume į karantiną, vidurinė būtų epideminė situacija ir yra padidėjusio sergamumo stadija. Tai mes esame dabar padidėjusio sergamumo stadijoje.
Kitose šalyse, kuriose banga prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje, su šita stadija viskas ir baigėsi. Jau per paskutinę savaitę Europoje sergamumas vidutiniškai mažėja ir yra sumažėjęs beveik 15 proc. Sergamumas tarp vyresnio amžiaus žmonių irgi mažėja, jau 4 proc. mažiau. Pas mus šita banga prasidėjo šiek tiek vėliau, tai reiškia, kad mes vis dar turime augantį sergamumą, bet sprendimams priimti mums yra svarbiausia ne sergamumo skaičius, bet situacija gydymo įstaigose.
Pats pagrindinis rodiklis – pacientų skaičius reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje, tada apskritai pacientų skaičius. Tai jei mes pasilygintume šių dienų rugpjūtį su lygiai prieš metus buvusiu rugpjūčiu, tai mes atvejų turime gal tris kartus daugiau, bet pacientų skaičius dvigubai mažesnis, jis net neviršija 10. Kritinis taškas būtų 240.
Vidurinė epideminė stadija, kad galbūt reikia priemonių konkrečioje savivaldybėje, konkrečioje organizacijoje, mokymo įstaigoje, tai mes turėtumėm įsivaizduoti, kad reanimacijoje turėtume matyti apie 120 lovų užimtų, per dieną jau turėtų būti jau kokie 6 tūkst. atvejų.
Kad jau būtų tam tikros priemonės konkrečioje savivaldybėje ar konkrečioje įstaigoje?
Taip. Ir tos priemonės būtų galbūt rekomendacijos nuotolinio darbo, pavyzdžiui, konkrečioje ugdymo įstaigoje. Bet rekomendacijos nuotolinio darbo, galbūt renginių kažkokių atsisakymą savivaldybė gali priimti, žmonių srautų ribojimo, kaukių. Bet taip, tai yra rekomendacijos sveiko gyvenimo būdo. Na, o karantinas yra 240 pacientų reanimacijoje.
Tai jeigu gerai suprantu, karantinas būtų tik tada, kai būtų pasiekta ta lovų riba. O užsikrėtimų skaičius turėtų kokią nors reikšmę, ar ne?
Matot, mes akumuliuojame visus dalykus. Bet kitaip ir nebus. Jeigu sergamumo skaičiai pasieks kažkokias tai aukštumas, tai labai natūraliai jie atsispindės reanimacijoje. Bet kaip matome su kiekvienu viruso pokyčiu, kaip ir tie potipiai BA4, BA5, tai jie sklinda labai greitai, apsisaugoti beveik ir nėra galimybių, bet pasekmės arba tai, kaip mes persergame, yra visiškai kitokios. O jeigu mes dar pagalvotume daugiau asmeniškai apie save, laikytumėmės rekomendacijos medicininių kaukių dėvėjimo…
Bet gal vis dėlto ministerija turėtų pateikti kokį įsakymą, kad privaloma dėvėti kaukes viešajame transporte, ar parduotuvėse, kadangi lietuviai nesilaiko rekomendacijos dėvėti medicinines kaukes? Jeigu lietuvis nenori parekomenduotas, tai gal užsidės tą kaukę įsakytas?
Ne, žinokit pas mus jau yra kita situacija. Mes turime aukštą imunizacijos laipsnį, labai daug žmonių pasiskiepijo, pati informacija, kad visos sunkios būklės, mirtys iš keturių atvejų trys yra susijusios su tuo, kai žmonės išvis visiškai nepasiskiepiję. Tai medicininė kaukė yra tokia prevencinė. Aš pats asmeniškai neseniai vykau į susitikimą Kipre, tai Vakarų šalių oro uostuose didžioji dalis žmonių, nors yra tik rekomendacija, dedasi medidicninę kaukę, bet tik tai įsėdau iš Rygos į Vilnių į lėktuvą, tai visi nusiima.
Visą pokalbį su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu žiūrėkite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.