Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.
Nors sukaupęs jėgas ir pramušęs sandarinimo putų pripurkštą angą čiurlys ištrūko į laisvę, deja, neišgyveno. Tokia tragedija nutiko vasarą Kaune, Ukmergės gatvėje, kai namą renovuojantys statybininkai aklinai užsandarino visas šių skraidūnų pamėgtas angas penkiaaukštyje. Nors įmonė sulaukė baudos, jos dydis sukėlė gamtos mylėtojų pyktį.
„Bauda paskirta – juodas humoras, ar kaip čia – 7 eurų bauda už sadistiškus veiksmus, tai neadekvatu ir pasityčiojimas iš gyvybės“, – teigia VšĮ „Gelbėkime čiurlius“ direktorius Audrius Daunoravičius.
O aplinkosaugininkai teisinasi, kad tokie įstatymai.
„Žala gamtai siekė beveik 60 eurų, pati administracinio nusižengimo bauda buvo vos 7 eurai. Bauda nuo 14 iki 30 eurų, kadangi asmuo žalą gamtai susimokėjo, tai taikoma pusė minimalios“, – aiškina Kauno gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Domas Marcinkevičius.
Pačias čiurlių perėjimo vietas buvo sunku apžiūrėti, tad žala paskaičiuota pagal vieną žuvusį paukštį. O esą įmonė reagavo žaibiškai ir kaip mat ėmėsi klaidas taisyti.
„Tie paukščiai nėra tokie labai nykstantys, todėl tokį įvertinimą turim šiai dienai. Buvo rastas vienas čiurlys su aiškiais gyvybinių funkcijų sutrikimais, nedelsiant buvo sustabdyti darbai“, – sako D. Marcinkevičius.
Didinti baudų prasmės nemato ir Aplinkos ministerija, esą tokie atvejai netyčiniai ir labai reti, o čiurlių populiacija gausi – skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu peri nuo 50–100 tūkstančių čiurlių porų.
„Baudos skirstomos pagal paukščių rūšis ir pagal tai kiek jie saugomi, kiek jie reti. Tai čiurliai nėra įtraukti į raudonąją knygą, nėra retas paukštis, jų populiacija plačiai paplitusi“, – kalba Aplinkos ministro atstovė spaudai Aistė Žilinskienė.
O čiurlių išsaugojimu susirūpinę gyventojai raštais užvertė valstybines institucijas, įrodinėdami šių paukščių naudą ir reikalaudami jiems ypatingo dėmesio.
„Vienas paukštis čiurlys gali sugaudyti iki 20 tūkstančių uodų ir musių per parą. Jeigu renovuos namus ir čiurlių neliktų, tai turėsim didelių problemų, tai norisi užkirsti kelią, nelaukti, kol įvyks tragedija, kai kažkas išnyksta, tada visi dejuojam“, – sako. A. Daunoravičius.
Aplinkos ministerija sureagavo, esą saugoti čiurlius dabar bus paprasčiau, mat gyventojų meilę paukščiais lydės piniginės kompensacijos.
„Su naujausiu renovacijos kvietimu, kur valstybė kompensuoja dalį renovacijos darbų yra įtraukti ir čiurlių išsaugojimo darbai. Tai daugiabučių gyventojai gali nusimatyti, kokiu būdu jie saugos, ar palikdami angas savo daugiabutyje, ar pastatydami inkilus, tai bus kompensuojama“, – tvirtina A. Žilinskienė.
Iki šiol renovuojant namus buvo tik rekomendacija pasirūpinti čiurlių perimvietėmis, bet artimiausiu metu tai taps privaloma.
„Kol kas tai savanoriško pasirinkimo priemonė, gyventojai gali patys apsispręsti, bet šiuo metu Aplinkos ministerija ruošia teisės aktus, kad tai taptų ir prievole“, – teigia A. Žilinskienė.
Inkilų pavyzdžius gyventojai ras aplinkos projektų valdymo agentūros internetinėje svetainėje. O štai Audrius rodo, kad čiurliams patinkantys inkilai visiškai neįmantrūs.
„Įkūrėm tris bandomuosius čiurlių inkilus, juos pritvirtinome prie bokštelio ir jau šiemet sulaukėme pirmųjų paukščių“, – sako A. Daunoravičius.
Tad tikisi, kad unikalūs paukščiai, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sklęsdami, ore maitinasi, miega ir net mylisi, ir tik padėti kiaušinių ir jauniklių perėti nutupia į inkilus – vėl į juos sugrįš.
