žala gamtai

48 milijonų eurų ieškinio bandanti išvengti „Grigeo Klaipėda“ neįtikino aplinkosaugininkų, kad jos siūlomas planas, kaip bendrovė pati atitaisys teršalų padarytą žalą gamtai, yra realus. O bendrovės pateiktame plane pasiūlytos priemonės, anot aplinkosaugininkų, netinkamos. Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.

Vyriausybė siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, kai žala gamtai siektų 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat kai į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių, virš 5 tonų pavojingų ir virš 10 tonų nepavojingų atliekų.  Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, griežtinančioms atsakomybę už žalą aplinkai.

Kuršių marias daug metų teršusiai „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ siūlant taikiai susitarti dėl 48 mln. eurų žalos gamtai, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) advokatė teigia, kad kalbėti apie taikos sutartį per anksti, o bendrovės pateiktas aplinkos atkūrimo planas dar vertinamas. „Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės baudžiamojoje byloje per ankstyvas.

Neteisėtai tvarkant Daugų ežerą, padaryta 7,7 tūkst. eurų žala gamtai, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Anot jo, tyrimą vykdę aplinkosaugininkai užsakė geodezinius matavimus, kad būtų galima įvertinti aplinkai padarytą žalą. Matavimais buvo nustatytas tikslus pažeistas ežero dugno ir pakrantės apsaugos juostos plotas.

Čiurlius pražudžiusi ir jų perėjimo vietas renovuojant namą sunaikinusi įmonė atsipirko vos 7 eurų bauda, o už žalą gamtai atseikėjo tik 50 eurų. Tokius skaičius išgirdę gamtos mylėtojai kaip reikiant įpyko. Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc.

Už Vilkaviškio rajone prieš penkerius metus suvežtus 7,6 tūkst. tonų statybinių atliekų aplinkosaugininkai suskaičiavo žalą gamtai, siekiančią daugiau kaip 33,2 mln. eurų. Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl aplinkosauginių pažeidimų pradėtas 2018 metais. Turimais duomenimis, statybinis laužas 2015 metais buvo suverstas keturiose aikštelėse Vilkaviškio rajone, kur planuota vėjo jėgainių statyba. „Jų įrengimui galimai buvo panaudota daugiau nei 7 tūkst.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, ties riba su išskirtine ekonomine zona, pirmadienį užfiksuota trijų kvadratinių kilometrų teršalų dėmė, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

Penktadienį pavakare aplinkosaugininkams buvo pranešta, kad Vilniaus mieste esančiame miškelyje kažkas išmetė statines su galimai pavojingomis medžiagomis. Prie Grigiškių buvo aptikta 12 surūdijusių statinių, iš kurių bėgo neaiškius skystis. Statines radęs žmogus pasakojo, kad senos statinės miške atsirado šiandien, jas jis aptiko vaikščiodamas su šunimi. Šalia statinių išverstos ir senos padangos. Į įvykio vietą aplinkosaugininkai iškvietė ugniagesių gelbėtojus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pareigūnai vakar vykdydami akciją „Lydeka“ surengė gyvosios gamtos apsaugos reidą. Apžiūrint Plungės rajone, Platelių ežerą buvo pastebėtos eketės su jose paliktomis palaidinėmis. Naudojant masalui gyvas žuveles buvo gaudomos lydekos. Kadangi žvejybos įrankių savininko niekur nesimatė, pareigūnai į pagalbą pasitelkė neetatinius inspektorius ir surengė pasalą.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros darbuotojai šeštadienį iš pranešimų centro gavo informaciją, kad vienoje Šiaulių turgavietėje prekiaujama žuvimi, kuri yra daug mažesnė nei turėtų būti. Nuvykę į Lieporių turgavietę aplinkosaugininkai išties rado vyrą, kuris ant prekystalio buvo pasidėjęs lydekas. V.K. (1949) paaiškino, kad yra žvejys ir žuvis sugavo Rėkyvos karjere. Pamatavus paaiškėjo, kad trys lydekos yra trumpesnės nei 45 cm.

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkosaugininkams paskambino vienas Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Maciūniškių kaimo gyventojas ir pranešė, kad miške rado kilpoje sugautą lūšies patiną. Pasak vyriškio, gyvūną jis išėmęs iš kilpos ir parsinešęs.

Už neteisėtai nušautą vaikingą briedžio patelę Liolių kaime (Kelmės r.) gyvenantis medžiotojas R.B. turės atlyginti daugiau kaip 23 tūkst. litų gamtai padarytą žalą. Pažeidėją vakar rytą sulaikė Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kelyje Kelmė-Lioliai patikrinimui sustabdę jo automobilį. Bagažinėje aptikę briedžio galinės kojos kumpį, apie tai pranešė aplinkosaugininkams.

Pavasariniai žolės gaisrai, su kuriais Aplinkos ministerija kovoja vis griežtesnėmis priemonėmis, visuomenėje ne visada sutinkami vienodai. Jų žalos supratimui dažnai pritrūksta žinių ir žinojimo. Paprastai išdeginti laukų plotai siejami su estetiniu kraštovaizdžio žalojimu. Taip pat žala vadinama augalų, ypač sumedėjusių, miško sodinių sunaikinimas. Tačiau didžiausia žala padaroma biologinei įvairovei, nes gaisrai ne tik sunaikina jų pavasarines buveines, tačiau ir naikina ją pačią.

Karštuoju metų laiku ne vienas įsigudrina automobilį nusiplauti kieme ar prie vandens telkinio. Abiem atvejais tai daryti draudžia įstatymai ir gali tekti sumokėti baudą iki 2 tūkst. Lt. Biologų teigimu, transporto priemonių plovimas daro didžiulę žalą gamtai, tuo metu automobilių ekspertas skaičiuoja, kad automobilį plauti plovykloje yra kur kas racionaliau ir taupiau.

Skai­ty­to­jai „Šiau­lių kraš­tui“ pra­ne­šė, kad Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke vie­nas po ki­to ker­ta­mi nyks­tan­tys ka­da­giai. Miš­ki­nin­kai gra­si­na bau­do­mis, bet kol kas dar nė vie­no kir­tė­jo už ran­kos ne­nut­vė­rė. Lie­tu­vių nuo se­no ver­ti­na­mi ka­da­giai po kiek­vie­nų Ve­ly­kų vis la­biau nyks­ta. Šiau­lių kraš­te re­tą krū­mą nai­ki­na ir la­ši­nių rū­ky­to­jai.

Nors kasmet įspėjama dėl baudų ir pavojų deginant pernykštę žolę, pažeidėjų nestinga. Šeštadienį iš 100 užregistruotų gaisrų net 70 – žolės deginimo atvejai. „Degina žolę gyventojai nepaisydami didelių baudų bei pavojaus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojai. Laimei, anot jų, niekas nenukentėjo. Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 procentų visų gaisrų.

Dviejų Kariotiškių sąvartyne, dumblo rezervuare, įvykusių avarijų priežasčių nepavyksta nustatyti nei Lietuvos, nei tarptautiniams ekspertams. Manoma, kad teks keisti dumblo aikštelės sutvarkymo technologiją. Tačiau tai paaiškės po specialios komisijos išvadų, praneša LTV naujienų tarnyba. Praėjusią savaitę plyšus dumblą dengiančiai plėvelei iš rezervuaro į aplinką ištekėjo maždaug 2 000 kubinių metrų dumblo,kurio gylis miške siekė iki 40 centimetrų. Buvo užteršta 85 arų teritorija.

Anykščių rajono aplinkosaugininkai sulaikė brakonierių, kuriam „pavyko“ kilpa pagauti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną – lūšį. Tai kilpininkui kainuos per 15 tūkst. litų. Be to, jam gresia ir laisvės atėmimas. Brakonierius kilpininkas, kurio pavardės pareigūnai neatskleidžia, Anykščių rajono aplinkosaugininkams su įkalčiais įkliuvo užvakar. Medžiaga buvo perduota policijai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Žala gamtai dėl iškirstų medžių Lietuvos Venecija vadinamame Minijos (Mingės) kaime siekia daugiau nei pusę milijono litų. Ir ji gali dar didėti. Įvykį tiriantys prokurorai sako, kad artimiausiu metu greičiausiai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė LTV naujienų laida "Šiandien". Minijos kaimą skiriančios upės pakrantėse augusius medžius primena tik ant kelmų uždegtos žvakelės.