Vienas iš dirbtinio intelekto pradininkų net pareiškė besigailintis savo darbo, kuris padėjo atsirasti tokioms programoms, kaip „ChatGPT“. Esą šios technologijos kelia egzistencinę grėsmę žmonijai.
Piktavaliai gali į mūsų prezidento ar bet kokio kito pasaulio lyderio lūpas įdėti žodžius, tarkime, keliančius pavojų mūsų nacionaliniam saugumui ar apgaunančius mases žmonių. Dirbtinio intelekto ekspertai neslepia susirūpinimo.
„Tikrai šitoj vietoj gal kas mane neramina stipriai, tai mes gausime dar daugiau informacijos ir bus sunkiau atskirti: kuri informacija tikra, kuri ne“, – kalba VDU profesorius Tomas Krilavičius.
Kur kas sudėtingesnis produktas – lietuvio kurtas vaizdo įrašas, kuriame į Lietuvos politikus panašūs ir jų balsais kalbantys veikėjai. Autorius pabrėžia – tai parodija. Bet tai ir puikus technologijų galimybių pavyzdys. O manipuliacijos yra viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu ne tik apie dirbtinio intelekto galimybes, bet ypač apie grėsmes pasaulis kalba garsiau nei bet kada.
Vienas iš dirbtinio intelekto pradininkų Geoffrey Hintonas, neseniai palikęs kompaniją „Google“, pareiškė, kad gailisi dėl savo pasiekimų, kurie padėjo ištobulėti tokioms teksto kūrimo programoms, kaip „ChatGPT“. Anot dirbtinio intelekto „krikštatėviu“ vadinamo G. Hintono, jos kelia egzistencinę grėsmę žmonijai ir su šia problema reikia kovoti skubiau nei su klimato kaita.
Mat jei mašinos pasieks didesnį intelektą nei žmonės, jos gali perimti planetos kontrolę. Kaip tą nuolat bando padaryti mašinos fantastiniuose filmuose.
„Jis turi potencialą sunaikinti civilizaciją“, – teigia „Tesla“, „Twitter“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas.
Taip apie dirbtinį intelektą neseniai prabilo Elonas Muskas, pareiškęs bandysiantis sukurti saugią alternatyvą „ChatGPT“.
„Dirbtinis intelektas, kuriam rūpi suprasti Visatą, vargu, ar naikintų žmones. Nes esame įdomi tos Visatos dalis... Tikiuosi“, – sako E. Muskas.
O pats „ChatGPT“ kūrėjas – jo programai tik pasirodžius plačiajai visuomenei – prisipažino, kad bijo savo kūrinio.
„Manau, žmonės turi džiaugtis tuo, kad mes šiek tiek bijome. – Jūs bijote? – Šiek tiek. – Asmeniškai jūs? – Manau, jei sakyčiau, kad nebijau, turėtumėte arba manimi nepasitikėti, arba bijoti, kad dirbu šitą darbą“, – kalba „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.
Pasaulio šalys skuba pažaboti sparčiai tobulėjantį dirbtinį intelektą ir panašu, kad greitu metu Europos Bendrija gali sukurti pirmą pasaulyje dirbtinio intelekto reguliavimo įstatymą.
O Europos Parlamento komitetai uždegė žalią šviesą tokio įstatymo projektui, už kurį Parlamentas balsuos jau kitą mėnesį.
„Mes jau dabar esame toje situacijoje, kai norėdami suteikti galimybę dirbtiniam intelektui puoselėti savo galimybes, turime jį reguliuoti. Negalime laukti ilgiau“, – tikina vienas iš įstatymo autorių Brando Benifei.
Įstatymu siūloma skirstyti dirbtinį intelektą pagal jo keliamą riziką: nepriimtiną, didelę, ribotą ir minimalią, ir pagal tai reguliuoti. Reguliavimas turėtų būti nukreiptas į dirbtinio kūrėjus ir naudotojus.
Pasak VDU profesoriaus, dirbančio su dirbtiniu intelektu, mašinoms atsakomybės nesuversi ir žmogiškos etikos neįdiegsi.
„Pakankamai svarbu atsakomybę sutvarkyti, kad vis tik jei kažkas priima sprendimą, kad tai bus naudojama, tai jie ir atsakingi už tai, kaip tai veikia, koks jo bus poveikis, efektas“, – aiškina T. Krilavičius.
Įstatymų leidėjai tikisi, kad sureguliavus dirbtinį intelektą, jis ne kels mums grėsmę ar atims milijonus darbų, o palengvins kasdienybę ir džiugins mus – tarkime, menu – Švedijoje sukurta 500 kg sverianti plieninė statula. Ją metalo apdirbimo įrankių gamintojai sukūrė panaudoję dirbtinį intelektą, kuris mokėsi iš tokių skulptūros klasikų kaip Michelangelas ir Ogiustas Rodenas.
.jpg)
