Gimnazistės Kuršėnų pagrindinėje aikštėje stabtelėjo prie paminklo ir į jas iš telefono ekrano kreipėsi animuotas Laurynas Ivinskis.
„Aš Laurynas Ivinskis, esu pirmojo lietuviško kalendoriaus rengėjas. Mano kalendoriuose buvo populiarinamos mokslo žinios, teikiami praktiniai patarimai valstiečiams, grožinės literatūros vertimai ir tautosaka“, – sakė balsas išmaniojoje programėlėje.
Išklausiusios pasakojimo apie pirmojo lietuviško kalendoriaus sudarytoją, moksleivės keliavo į kitą orientacinių varžybų objektą. Tokių žymių vietų šioje programėlėje, sukurtoje specialiai Kuršėnams, yra 7. Pasiskirstę į komandas vienuoliktokai lenktyniavo, kurie greičiau juos visus aplankys. Tiesa, dar reikėjo ir atsakyti į klausimus.
„Kokio ilgio yra šis išmanusis tiltas per Ventą? – Kokie variantai? – Atsakiau, 262 m“, – tarėsi moksleiviai.
Paspaudus teisingą atsakymą prabilo ir tiltas: „Kuršėnus visoje Lietuvoje garsina unikalios, grūdinto metalo konstrukcijos, vienas moderniausių ir ilgiausių Lietuvoje, 262 metrų pėsčiųjų tiltas.“
Ši programėlė sukurta specialiai Europos paveldo dienoms ir startavo miesto gimtadienio išvakarėse. Yra dvi jos versijos – žaidimo ir turistinė.
„Informacija pateikiama interaktyviu būdu, tai gali labiau sudominti nei sausa teorija, sausa istorija. Naudojantis programėle galima keliaujant po Kuršėnus, orientuojantis pagal žemėlapį rasti objektus, atsakyti į klausimus“, – pasakojo projekto vadovas Laurynas Švambaris.
Lauryno Ivinskio gimnazijos mokiniai pirmieji žaidime išbandę šią programėlę liko maloniai nustebinti:
„Tikrai pasakysiu, kad įdomiau negu įprastai, tikrai netradiciškai, visai fainai, rodo, kiek iniciatyvūs kuršėniškiai.“
„Labai patinka, būtų malonu, jei būtų daugiau tokių. Ypač panašių į pokemonus.“
„Lengva naudoti, viskas aiškiai parodyta žemėlapyje, daugiau sužinom apie pačias vietas, apie žmones, ką jie padarė.“
O Marijampolėje galima apžiūrėti seniausius Marijampolėje vienuolyno rūsius ir išgirsti daugybę įdomių ir netikėtų istorijų. Viena tokių – kodėl ši bažnyčia daug metų išvis neturėjo bokštų.
„Buvo du miesteliai – Staropolė Ir Marijampolė, tai įėjimas buvo, kaip priklauso, nuo Šešupės pusės. Ji buvo taip pastatyta. O po to, kai susijungė miestai ir tapo Marijampole, buvo pastatyti bokštai“, – pasakojo muziejininkas Arūnas Kapsevičius.
Muziejininkas Arūnas marijampoliečiams pasakojo ir vienuolyno, kuriam šiuo metu jau 300 metų, atsiradimo, ir pačios Marijampolės istoriją.
Labiausiai traukia ten, kur nėra lengva papulti, sakė ekskursijos dalyviai. Ir į marijonų vienuolyną durys smalsuoliams nėra kasdien atviros. Tad norinčių iš arčiau pamatyti bei išgirsti apie senas vienuolyno tradicijas – netrūko.
„Iš tikrųjų, kai vietose, kuriomis vaikštai kiekvieną dieną, nusikeli 200–300 metų atgal ir pradedi viską įsivaizduoti, iš tikrųjų įspūdinga“, – tikino marijampolietė Edita.
Prieš tris šimtmečius grafienė Pranciška Butlerienė į besikuriantį miestelį pakvietė pirmąjį vienuolį marijoną. Buvo pradėtas statyti vienuolynas, o gyvenvietė prie jo gavo Marijampolės vardą.
Marijonų vienuoliai, anot muziejininko, ne tik užsiėmė sielovada, bet ir parapijiečių švietimu.
„Susidarė tokia dėkinga situacija, kad čia įsikūrė marijonai, nes jie buvo švietėjai. Patys turėjo spaustuvę, vargdienės seserys turėjo spaustuvę, tai mūsų kraštui nešė ne tik pamaldumą, bet ir švietimą“, – tikino A. Kapsevičius.
Tokie ir panašūs kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai vyksta visoje Lietuvoje. Kaip ir kiekvieną rugsėjį kone 200 organizatorių jau daugiau nei savaitę kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą. O šių metų Europos paveldo dienų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.