Apie vilos duris Arvydas Sabonis yra pasakęs, kad tai pačios patogiausios durys pasaulyje. Ir nenuostabu – durų aukštis daugiau nei trys metrai. Pro jas vaikščiojo ne tik garsusis krepšininkas, o ir Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Rolandas Paksas ir daug kitų žinomų politikų bei elito atstovų.
Sovietmečiu viloje viešėjo pagrindiniai komunistų šulai. Šis pastats yra vienas žinomiausių statinių Palangoje, liaudyje vadinamas Brežnevo vila. Mat būtent šis asmuo ir užsigeidė turėti vasarnamį Palangoje šalia jūros.
„Atvažiuodavo politinio biuro narys, tai būdavo didelis įvykis miestui. Jie visuomet atskrisdavo lėktuvais ir miestas gerą valandą prieš būdavo uždarytas. Visi keliukai ir keliai, stovėjo ir policija ir kareivai ir atvažiuodavo kortežas“, – pasakojo amžininkas Rimantas Mikalkėnas.
Sovietmečiu itin uždara vila apipinta įvairiausiomis legendomis. Viena jų net sako, kad iš čia iki Klaipėdos driekiasi požeminis tunelis, kuriuo prasidėjus karui, komunistų šulai būtų pabėgę.
„Aišku, buvo panaudotos naujausios apsaugos priemonės – pradedant ekranine tvora, baigiant apsaugos postais. Ir ryšio priemonėmis, kur galėjai tiesiogiai susijungti su Kremliumi. Speciali radijo stotis buvo pastatyta“, – prisiminimais dalijosi R. Mikalkėnas.
Tiesa, Leonidas Brežnevas dėl ligos čia niekad taip ir neapsilankė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, čia ilgus metus ilsėdavosi tik aukšti Lietuvos politikai ir prezidentai. Eiliniams mirtingiesiems 22 hektarus užimanti miškinga teritorija buvo uždara.
Prieš dešimtmetį iš valstybės ją išsinuomojo verslininkas, kuris čia įkūrė svečių namus „Auska“, išlaikydamas autentišką sovietmečio prabangą. Ką reiškė šis žodis prieš penkiasdešimtmetį, smalsu sužinoti dažnam tautiečiui bei svečiui iš užsienio. Tad šiandien čia visi kambariai užimti.
„Esam buvę, atėję pasimaudyti baseine šitos vilos prieš du metus“, – pasakojo poilsiautoja.
„Čia aukšti tarybų laikais kažkokie labai aukšti pareigūnai atostogaudavo ir buvo viskas labai saugoma“, – teigė kita poilsiautoja.
Tačiau ar vila ir vėl netaps prieinama tik išskirtinio rato žmonėms, neaišku. Valstybės sutartis su svečių namų savininku baigiasi ir Brežnevo vila bus parduodama aukcione. Verslininkas dar nenusprendė, ar pats jame dalyvaus. Vien nuomai jis dešimtmetį kas mėnesį moka po 12 tūkst. eurų.
„Visų pirma, tai yra verslo planai ir turbūt rėkaut nebūtų pats protingiausias žingsnis. Kitas dalykas – mes turim vasarą, dar visą mėnesį, kas labai svarbu Palangoje. Ir antras dalykas, turim tikrą ar pseudo antrą COVID-19 bangą“, – aiškino vilą išsinuomavęs verslininkas Gintaras Pociūnas.
Kiek gali kainuoti vila, ja valdančios valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovai neišduoda. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad apie 6 milijonus eurų. Tačiau specialistai nuogąstauja, kad ją įsigiję asmenys nusipirks ir teritorijai priklausančius porą dešimčių hektarų miško prie jūros. O tada viską užtvers. Mat susidomėjusių vila jau yra.
„Visi turtingi lietuviai bankuose tikrai turi daug pinigų ir jie šiandien dienai orientuojasi į pajūrį. O to pajūrio pas mus labai mažai yra. Kaip per vieną akcija sakė, kad trys pėdos vienam lietuviui mes turim pajūrio“, – tikino nekilnojamojo turto agentūros direktorė Ona Mackevičienė.
Tačiau „Turto banko“ atstovai neigia, kad naujam vilos savininkui atiteks ir miškas. Jis esą liks valstybės ir bus atviras visiems norintiems čia pasivaikščioti.
„Kadangi kompleksas užima didžiulį plotą – 22 hektarus, tai yra planuojama valstybinį mišką palikti valstybės žinioje, o komplekso teritorijai surasti pirkėją, kuris rūpintųsi“, – patikino VĮ „Turto bankas“ atstovas Tomas Bagdonas.
Tačiau privatizacijai priešinasi Palangos meras. Jis baiminasi, kad į privačias rankas papuolęs objektas nebebus pasiekiamas visuomenei ir gali kilti net skandalas kaip su kitais kurorte privatizuotais objektais. Vienas jų – sovietmečiu statytos dušinės, kurios patekusios į verslo rankas neatpažįstamai pasikeitė į kelių aukštų namą. Tad meras siūlo Brežnevo vilą 25 metams išnuomoti tarptautinio tinklo viešbučiui ar įkurti sveikatingumo centrą.
„Kodėl negalėtų pasiūlyti verslui taip pat 25 metams ne privatizuoti, o investuoti pagal koncesijos sutartį ir padaryti modernias gydyklas. Kaip kažkada valstybė investavo į gydyklas Druskininkuose – tai yra valstybės kapitalas. Kategoriškai nepritariam, kad šis istorinis objektas būtų privatizuotas“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangos meras sako, jog šiandien telefonu kalbėjosi su atostogaujančiu premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris pažadėjo privatizacijai užkirsti kelią. Kada bus paskelbtas pastato aukcionas, „Turto banko“ atstovai pasakyti negali. Esą prieš tai reikia paruošti visus reikiamus dokumentus.
Visą reportažą galite pamatyti vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
