Visgi karybos specialistas Antanaitis sako, kad didesniam saugumui būtina ir stipri priešlėktuvinė gynyba, o parlamentaras Laurynas Kasčiūnas ragina koridorių fortifikuoti – kasti pylimus ir kitas kliūtis rusų kariams stabdyti, kol ateis NATO pastiprinimas.
Nors ir ne karine uniforma, tačiau labai panašiai apsirengę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai NATO karių apsupty glėbesčiuojasi Suvalkų koridoriaus lenkiškoje pusėje prie Šipliškių. Šios apylinkės, esančios tarp Rusijos valdomos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, sulaukė vienos pavojingiausių Europoje vietų epiteto. Abiejų šalių vadovai savo apsilankymu čia tokius vertinimus mėgina paneigti.
„Mūsų nedraugai, valstybės, kurios žvelgia į mus agresoriaus akimis, sulauks blogos naujienos, mato mūsų vienybę, pasirengimą skirti maksimalų dėmesį gynybai. Tai bloga žinia jiems. Geroji žinia mūsų žmonėms, kurie rūpinasi mūsų valstybių saugumu“, – kalba prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lenkijos kariai, Britanijos, Jungtinių Valstijų, Rumunijos atstovai yra čia, taip pat ir lietuviai ir kitų valstybių kariai yra šioje strateginėje vietoje. Bataliono lygio karinės pajėgos, veikiančios Lenkijoje ir už sienos Lietuvoje, duoda mums garantiją, jog priešakinė gynyba gali būti sustiprinta kiekvienu momentu nuo 40 tūkst. karių iki 300 tūkstančių“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
Iš pradžių apsilankę daugiašalėje Šiaurės Rytų divizijos mobiliojoje vadavietėje Lenkijoje, abiejų šalių prezidentai vėliau atvyko į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje.
Šis apsilankymas Suvalkų koridoriuje, anot Nausėdos, jau kurį laiką vadinamame silpnąja NATO bei regiono šalių saugumo grandimi, nėra atsitiktinis. Anot jo, labai svarbu, kad NATO veiksmai ir planai labai gerai atlieptų saugumo situaciją ir būtų skirta dar daugiau dėmesio, pajėgumų, dar daugiau planų, pratybų, kad nekiltų nė menkiausio klausimo, kad šis žemės lopinėlis yra saugus – pabrėžė Lietuvos vadovas.
O Rusijos propagandistai irgi nesnaudžia – jau grūmoja Lietuvai: „Kaliningrado valdžia parašė kažkokį planą, nedidelį, atsakant į Lietuvos veiksmus. – Sugebantį sunaikinti Baltijos šalių ekonomiką. Taip pasakė Anton Alichanov. – Manau, tai 3 punktai. Pirma, paaiškinti ir duoti į snukį. Antra, nesuprato – dar kartą duoti į snukį. Ir trečia – nieko neaiškinant tiesiog duoti į snukį. Tai puikūs 3 punktai ir ten daugiau nieko nereikia rašyti.“
Nesiliaujant Rusijos grasinimams, reikia lenkus įtikinti ginti ne tik savo teritoriją, bet ir pietinę Lietuvos dalį – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
„Labai svarbu, kad Lenkijos gynybos strategijoje atsirastų suvokimas, kad Lenkija ginasi ne tik iki Suvalkų koridoriaus, bet ir virš jo, į šiaurę, Lietuvoje. Labai svarbu, kad tai atsirastų, dėl to kalbu apie Lenkijos – Lietuvos gynybos sąjungos idėją. Kad vienos užpuolimas reikštų ir kitos užpuolimą“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O kad Suvalkų koridorius būtų dar saugesnis, anot Kasčiūno, būtina fortifikuoti Suvalkų koridoriaus teritorijas šalia Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
„Tai reiškia pylimai prie strateginių kelių, nes jie mėgsta keliais judėti, įsivertinti pasienį, kur gali būti lengviau įveikiamos erdvės, paruošti planą, kaip judėjimo erdvę apsunkinti. Kontrmobilumo priemonės – plati sąvoka, gali būti inžineriniai sprendimai, infrastruktūra, pylimai, fiziniai barjerai, kurie lėtintų priešo judėjimą link Lietuvos ar į Lietuvos teritorijos gylį“, – kalba L. Kasčiūnas.
O karybos ekspertas Darius Antanaitis ragina gynybą stiprinti ne tik žemėje, bet ir ore.
„Mums reikia ypatingai stiprios priešlėktuvinės gynybos, oro pajėgų dislokavimo, toliašaudės artilerijos, balistinių, galbūt sparnuotųjų raketų. Tai, su kuo galėtume naikinti priešą iš kuo didesnio atstumo ir kad galėtume apsiginti nuo priešo balistinių, sparnuotųjų raketų, sraigtasparnių, bombonešių bei kitų karinių orlaivių“, – tikina D. Antanaitis.
Vilniuje viešintis lietuvių kilmės buvęs Jungtinių Valstijų kongresmenas Johnas Shimkus stebisi, kodėl kalbant apie iš Kaliningrado srities kylantį karinį pavojų ir ginčus dėl tranzito, tarptautinė bendruomenė nekelia klausimo dėl Potsdamo konferencijoje šios srities nustatyto statuso.
„Neturėti šio klausimo prie diskusijų stalo būtų neteisinga. Jei tikite taisyklėmis paremta sistema, sutartimis, pasirašytais dokumentais, visišku pasitikėjimu, o kai kurios šalys to nepaiso. Kaip galima gyventi taikoje ir harmonijoje? Jei atsitrauksi, jei turėsime tarptautinę nuraminimo politiką, chuliganai jus tiesiog pervažiuos“, – tvirtina J. Shimkus.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Europos Sąjunga galėtų būti aktyvesnė priimdama naujas sankcijas Rusijai bei padėdama nuo jos agresijos kenčiančiai Ukrainai.
„Tikiuosi, dar sulauksiu jų stipresnio pasisakymo ir pozicijos, ne vien tik diskusijose, bet ir akcijose. Aš tikėjausi ir dar tikiuosi, kad Europos Sąjunga bus aktyvesnė šio klausimo sprendime“, – teigia V. Adamkus.
Lietuvos vadovams keliant abejones dėl sankcionuotų prekių tolesnio tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą, Europos Komisija tebesvarsto, kaip sankcijas įgyvendinti praktiškai Rusijai reiškiant didžiulį nepasitenkinimą.
MINEDAS---sauliu sajungoje, mirk is juoko.
