Apie tai su europarlamentare TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius.
Jūsų partija stengiasi išvaduoti žmones iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, bet Seimas vakar nesutiko to padaryti. Kaip manote, kas bus toliau? Ar pavyks šios kadencijos Seimą priversti žengti šį žingsnį?
Tiesą pasakius, aš labai linkėčiau šios kadencijos Seimui ir valdančiajai daugumai pirmiausia atsižvelgti į žmonių lūkesčius ir norus, kaip padėti žmonėms, kurie eilę metų kaupė antrojoje pensijų pakopoje, kažkiek sukaupė pinigėlių, gal ir ne per daugiausiai, ir tiesiog suteikti žmonėms galimybę išeiti iš šitos sistemos taip, kad tie žmonės nenukentėtų. Kad iš tikrųjų nereikėtų kažkaip subjektyviai apgaudinėti ir rašyti kokių laiškų ar pareiškimų, įrodinėti kokias svarbias priežastis, kurios labai dažnai būna sprendimą priimančio žmogaus subjektyviai suvokiamos.
Iš tikrųjų, tai yra pertekliniai dalykai, todėl mes, socialdemokratai, manome, kad reikėtų to atsisakyti ir leisti žmonėms patiems priimti sprendimus ir patiems apsispręsti. Taip, kaip leidžia tai daryti kitos vidurio rytų Europos valstybės, kur tokia pat kaupimo sistema prieš daugelį metų pradėjo veikti. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia – Estija priėmė tokį sprendimą. Tai kodėl gi Lietuva negalėtų lygiai taip pat pasielgti?
Tai labai norėčiau paraginti dabartinę valdančiąją daugumą Seime pirmiausia matyti žmones. Verslai svarbu, bet už to stovi gyvi žmonės, kurie sunešė tuos pinigėlius, todėl reikia priimti tokį sprendimą, kuris svarbesnis ir naudingesnis žmogui, kuris dalyvavo tame kaupime.
Bet antrosios pakopos šalininkai sako, kad vis dėlto sistema gali sugriūti, jei žmonės kada norės, tada išeidinės iš tos antrosios pakopos. Taip visa sistema gali neveikti, nukentės visi. Be to jie pabrėžia, kad visiems buvo duota galimybė pusmetį apsispręsti likti antroje pakopoje ar pasitraukti iš jos, ir tie, kurie norėjo, jau galėjo tą padaryti. Tai kodėl dabar staiga reikia viską griauti?
Visada bus žmonių, kurie keis apsisprendimus kiekvienais metais. Nesugrius ta sistema, tikrai nesugrius. Galbūt reikia apgalvoti ir įdėti tam tikrus saugiklius, kurie reikalingi, galbūt numatyti kokį nors pereinamąjį laikotarpį ir taip toliau. Bet kad kiekvieną kartą žmogus turėtų tokią galimybę yra labai svarbu.
Noriu pasakyti, kad verslas, kuris administruoja privačius pensijų fondus visą laiką ras argumentų kodėl to negalima daryti. Aš daug metų dirbu šitoje srityje ir labai dažnai susidurdavau su tokiais dalykais, kada verslas įrodinėja, kad būtinai kažkas sugrius.
Dabar socialdemokratų pasiūlytas projektas yra grąžintas tobulinti. Koks jo tolesnis likimas? Kaip jūs prognozuojate, kuo viskas baigsis?
Man labai norėtųsi, kad baigtųsi su tam tikrais rezultatais, kadangi nebuvo visiško atmetimo Seime. O kada grąžini patobulinimui, tada reikia ieškoti sąjungininkų, kompromisų tarp įvairių politinių grupių, sėsti prie bendro stalo.
Kas jūsų sąjungininkai?
Aš visą laiką linkusi manyti, kad nepriklausomai nuo tam tikros politinės pakraipos, tie politikai, kurie supranta, kad Lietuvos žmonėms, kurie kaupė ir susikaupė tam tikrą sumą pinigų, reikia sudaryti galimybes išeiti iš sistemos ir jiems pagelbėti. Nes kai politikai eina į Seimą, visą laiką pridalina labai daug pažadų. Būtų gerai, kad tie pažadai neliktų vien tik pažadais, bet būtų paremti tam tikrais konkrečiais sprendimais.
Tai tokiu būdu, tai galėtų būti įvairių politinių partijų atstovai – ar kairės, ar dešinės, bet tie kurie supranta būtinybę ir poreikį padėti žmogui.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
