Apie naują atmainą ir jos savybes TV3 Žinių „Dienos komentare“ su D. Naumovu kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Lietuvoje jau kelinta diena netyla kalbos apie vadinamąją Anykščių atmainą. Ji esą yra piktesnė, nes ji nebijo vakcinų. Tai iš tiesų, kaip yra su vakcinomis? Ar čia vienos kažkurios, ar čia tiesiog tos vakcinos mažiau ją veikia? Kaip yra?
Vakcinos buvo kuriamos prieš pradinį Uhano virusą, kai jis dar nebuvo nei mutavęs, nei pasikeitęs. Dabar jau visos kuriamos ir tobulinamos vakcinos, jos kuriamos prieš įvairias atmainas, kaip anglišką atmainą, brazilišką atmainą, Pietų Afrikos atmainą. Dabar senos vakcinos tobulinamos ir vis kuriamos naujos, kurios galėtų kovoti ne tik prieš pirminę Uhano versiją, bet ir prieš daug kitų.
Kalbant apie naująją atmainą, kurią žmonės nori vadinti Anykščių atmaina, iš tiesų jos taip negalima vadinti, bet ji turi bendrų savybių, bendrų mutacijų kaip ir braziliškoji, ir Pietų Afrikos atmainos. Ir būtent yra viena mutacija, kuri sutelkė labai daug mokslininkų dėmesio – E484K. Ir ši mutacija yra susijusi būtent su tuo, kad ji padaro taip, kad virusas pabėga nuo natūralaus arba įgyto imuniteto.
Ką tai reiškia? Jeigu vyksta mutacija, pasikeičia viruso baltymo struktūra. Jeigu vakcinos buvo sukurtos būtent prieš tą struktūrą, prieš tą vietą, kuri pasikeitė, tada jos silpniau atpažins tą virusą. Bet tai dar nereiškia, kad jos visiškai neatpažins viruso, tai nereiškia, kad skiepai neveiks. Skiepai vis tiek veiks, tik tikėtina, kad žmogus užsikrės, bet galbūt nebus hospitalizacijos ir tikrai neturėtų būti mirties.
Kai buvo nustatyta braziliška atmaina, Pietų Afrikos atmaina, mes girdėjome, kad jos pačios savaime yra gerokai piktesnės negu britiškoji atmaina, jau nekalbant apie pradinį variantą. Jeigu ši Anykščių atmaina turi ir vienos, ir kitos savybių, tai ji iš viso yra kažkokio didelio piktumo? Kokios yra jos pagrindinės savybės?
Kadangi ji tik neseniai atrasta, tai ji dar visiškai nėra apibūdinta, jos biologinės savybės nėra apibūdintos. Mes galime tik kelti hipotezes ir lyginti su kitom atmainom. Mes žinome, kad britiškoji yra baisi tuo, kad ji greitai plinta. Ir atrodo, jei greitai plinta, tai nieko baisaus, bet jeigu greitai plinta, tai užsipildo ligoninėse vietos ir žmonės negali gydytis nuo kitų ligų. Tuo tarpu Pietų Afrikos ir braziliškoji, jos geba pabėgti nuo natūralaus arba įgyto imuniteto. Ir tas, ir tas yra blogis.
Kol kas galėtume sieti šitą naują atmainą labiau prie Pietų Afrikos ir braziliškosios. Tikėtina, kad nėra stipriau plintanti kaip britiška atmaina, bet galbūt pabėgs nuo imuniteto.
Iš pradžių buvo kalbų, kad ji aptikta Anykščiuose, dabar mes jau girdime, kad ir Vilniaus, ir Kauno apskrity, Utenos, Marijampolės ir taip toliau. Kokia yra tikimybė, kad ji dar labiau išplis, galbūt net sukels kažkokį sprogimą? Nes jeigu ji sugeba pabėgti nuo imuniteto, vadinasi ji gali labiau plisti?
Aš labai tikiuosi, kad taip nebus, nes Lietuvoje viską labai gerai kontroliuoja. Dabar po kiekvieno teigiamo PGR testo, kiekvieną kartą, kai nustatomas naujas Covid-19 atvejis, atliekamas pakartotinis PGR nustatyti, ar yra E484K mutacija. Būtent ta baisioji mutacija, kurios visi taip bijo. Pakartotinai atlikus, jeigu nustatoma, kad žmogus užsikrėtė su būtent ta atmaina, kuri turi šią mutaciją, tada perspėjama NVSC, kuri griežčiau riboja tų žmonių judėjimą ir prižiūri, stebi. Jeigu sistema veikia, neturėtų išplisti. Tikėkimės, kad taip ir bus.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
