Į Baltarusiją siunčiamos vis didesnės Rusijos karių pajėgos. Juos Lukašenkos pakalikai sutinka svetingai – su duona ir druska. Visgi nei Kremlius, nei A. Lukašenkos režimas tiksliai neatskleidžia, kiek iš viso karių dalyvaus vasarį numatytose pratybose, kurias Vakarai vadina dar viena provokacija.
Jau žinoma ir tai, kad Rusija Baltarusijoje ketina dislokuoti oro erdvės gynybos sistemų S-400. Rusijos Rostovo regione Rusija ginkluojasi vis labiau ir prie Ukrainos sienos Kremlius pirmą kartą atsiunčia kovinių-žvalgybos sraigtasparnių KA-52.
Be to, palydovo nuotraukose užfiksuota, kiek karinės technikos Rusija sutelkė pasienyje su Ukraina. Netylant kalboms, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti bet kuriuo metu, į ukrainiečius kreipiasi prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Žinome, kad iškilo karo grėsmė ir mes tam pasiruošę. Tačiau darysime viską, kad rastume diplomatinį sprendimą, kad Ukrainoje išsaugotume taiką. Ką turėtumėte daryti jūs? Svarbiausias dalykas – nepanikuokite. Išlaikykite šaltą protą. Pasitikėkite savimi, savo kariuomene ir savo Ukraina. Reaguokite išmintingai, be emocijų“, – teigia V. Zelenskis.
Savo ruožtu Amerikos prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad V. Putinas Ukrainą puls, tačiau, tikėtina, nesiruošia didelei karinei intervencijai. Anot J. Bideno, V. Putinas pats sukūrė situaciją, kurią dabar sunku sušvelninti.
„Aš įtariu, kad nuo to, kuria koja jis išlips iš lovos, priklausys, ką jis ketina daryti“, – teigia J. Bidenas.
J. Bidenas sako, kad tikrasis V. Putino tikslas – išbandyti oponentus ir jų vienybę.
„Jis mėgins išbandyti Vakarus, Jungtines Valstijas ir NATO kaip tik gali. Bet jis už tai brangiai sumokės, jis dar nežino, kiek jam tai kainuos. Ir jis gailėsis dėl to, ką padarė“, – sako J. Bidenas.
Tačiau Amerikos lyderis sukėlė audringų reakcijų bangą užsiminęs, kad už reikšmingą invaziją mažesnis puolimas sulauktų ir mažesnio NATO pasipriešinimo.
„Rusija atsakys, jei įsiverš. Ir tai priklauso nuo to, ką ji padarys. Viena, jei tai bus nedidelis įsiveržimas, tuomet galiausiai ginčysimės, ką daryti, ko nedaryti ir taip toliau“, – kalba J. Bidenas.
Vėliau Baltieji rūmai suskubo aiškintis. Esą net ir menkiausias Rusijos pajėgų peržengimas per Ukrainos sieną reikš invaziją, kuri sulauks Vakarų atsako.
„Jeigu Rusijos karinės pajėgos persikels per Ukrainos sieną ir įvykdys naujus agresijos veiksmus prieš Ukrainą, Amerika, mūsų sąjungininkai ir partneriai tai sutiks greitu, griežtu ir vieningu atsaku“, – sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
Visgi nors Amerika ir Europa kalba apie vieningą reakciją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiuntė vieną pirmųjų viešų signalų apie galimus nesutarimus. Jis pareiškė, kad Europos santykius su Rusija turėtų apibrėžti ne Amerikos ir NATO, o pačios Bendrijos derybininkai ir paragino pradėti savo dialogą su Rusija.
Beje, nors Rusija vakar pagrasino Vakarams dėl ginklų tiekimo Ukrainai, leidinys „Politico“ skelbia, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galės jai skubos tvarka perduoti Amerikoje pagamintą ginkluotę, kurią įsigijo už savo lėšas arba kasmetinę amerikiečių finansinę paramą. Tokį leidimą Baltijos šalims suteikė Jungtinių Valstijų valstybės departamentas. Anot „Politico“, kalbama apie letalinius ginklus – prieštankinę „Javelin“ ir priešlėktuvinę ginkluotę „Stinger“.
