Pasak ministrės, per paskutinius metus susiformavo netikėtos aplinkybės, kurios bankams atnešė didelius pelnus.
„Tai reiškia, kad šitas pelnas nepriklauso nuo bankų priimamų verslo sprendimų ir nepriklauso nuo investicijų sėkmės, tai yra labiau atsitiktinumo rezultatas.
Yra priežastys dėl valstybės pagalbos schemų, taikytų pandemijos metu, taip pat Rusijos karo metu. Ir matome, kad 2020-2022 metais Lietuvos gyventojų ir verslo indėliai bankuose išaugo 52 procentais. Bankai turi perteklinį likvidumą – apie 11 mlrd. eurų daugiau turi žmonių suneštų pinigų, negu patys turi išdavę paskolų. Tokiu atveju, tą perteklinį likvidumą, didele apimtimi laiko centriniame banke ir pats centrinis bankas jiems moka savo paties nustatytas dideles palūkanas“, – sako G. Skaistė.
Finansų ministrė taip pat paaiškino, kaip veiks šis mokestis.
„Imant paskutinių ketverių metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį, dauginant jį iš 150-ies. Grynųjų palūkanų pajamų, tai reiškia, skirtumas tarp tų pajamų, kurias gauna bankas už paskolas ir tų, kurias išmoka gyventojams už terminuotus indėlius. Ir dedame tam tikrą rezervą bankams, darom, kad 150 proc. to vidurkio, kadangi visgi būdavo ir tų grynųjų palūkanų pajamų augimas pastaraisiais metais apie 7 procentus per metus, tai tikėtina, kad tam tikras augimas būtų ir ateinančiais metais. Tai paėmus nuo vidurkio 150 procentų, tai viskas, kas virš to bus apmokestinama 60 procentų tarifu. Pagal dabartines prielaidas per dvejus metus tikimės surinkti 510 milijonų eurų“, – sako G. Skaistė.
Pasak minstrės, šis modelis buvo kuriamas atsižvelgiant į Ispanijos ir Čekijos taikomus panašius modelius.
„Jį kūrėme drauge su Lietuvos banku, nes visgi finansinis stabilumas yra mūsų visų interesas. Ir tam, kad nebūtų kažkokių šalutinių efektų, labai aiškiai kalibravom, kad tai turi būti laikina ir apmokestinta tik tai, kas yra netikėta, kas yra virš normalaus rezultato.
Nesame kažkokie labai išskirtiniai, nes Europoje yra šalių, kurios jau priėmusios tokius sprendimus. Pavyzdžiui Ispanija, Čekija. Žiūrėjome jų modelius ir pasirinkome, sakyčiau, tarpinį variantą ir manom, kad mūsų variantas labiausiai atliepia Lietuvos situaciją“, – sako G. Skaistė.
Kaip pastebi ministrė, šie pinigai būtų skiriami išskirtinai nacionalinio saugumo objektams stiprinti.
„Tai yra dvigubos paskirties objektai: jie yra reikalingi karinei technikai atvykti į Lietuvą, bet jie taip pat bus naudojami ir žmonių. Natūralu, kad tais pačiais keliais važinėjame mes visi. Bet šis projektų sąrašas buvo rengtas kaip paraiška „The Connecting Europe Facility“, tai reiškia, tos dvigubos paskirties infrastruktūros kūrimui. Ir tai reiškia, kad visi šie projektai reikalingi sąjungininkų atvykimui į Lietuvą ir norime, kad galimybė priimti sąjungininkus būtų greičiau, negu būtų buvę, jei viską būtume darę natūraliu tempu“, – sako G. Skaistė.
Visą pokalbį su ministre žiūrėkite laidos įraše viršuje.
