Šalčininkų pasienio punkte eilė norinčiųjų įvažiuoti į Baltarusiją buvo nusidriekusi net kelis kilometrus. Dauguma laukiančiųjų patikros – vilkikų vairuotojai, nors netrūksta ir lengvųjų mašinų. Žmonės neslepia stovintys ir po kelias paras. Tiesa, tarp vairuotojų lietuvių rasti nepavyksta. Abiejose sienos pusėse automobiliai vien baltarusiškais numeriais:
„Važiuoju į darbą... Važiuojam į darbą, taip.“
„Šiuo metu gyvenu Lietuvoje ir į gimtinę išvykau šeimyniniais reikalais.“
„Į darbą važiuojam, į darbą!“
„Pas dukrą važiuoju. Vešiu ją į Visaginą.“
O pačioje Baltarusijoje vietos pareigūnai kone pasiputodami palaiko Lukašenkos retoriką, varo propagandą apie nuskurdusius Vakarus. Minsko teigimu, bevizis režimas užsieniečiams yra tikras išsigelbėjimas.
„Jie sako susiduriantys su tam tikru maisto produktų stygiumi, nes maistas brangsta dvigubai ar trigubai. Be to, pas juos didėja nedarbas. Todėl žmonės mielai važiuoja pas mus, perka maistą ir kitus produktus“, – kalba Vitebsko srities vykdomojo komiteto vicepirmininkė Anželika Nikitina.
Pareigūnė puola tikinti, kad dėl užsienio pirkėjų antplūdžio pasienio regione buvo atidaryta papildomų parduotuvių, kur prekiaujama baltarusiška produkcija. Daugiau dėmesio esą skiriama lengvosios pramonės gaminiams.
Todėl, pavyzdžiui, prie Lietuvos sienos jau atsirado „Svitanak“ parduotuvė. Tačiau jos asortimentą vargu, ar galima pavadinti įspūdingu. Nepriklausomas baltarusių ekonomistas tokiuose Lukašenkos režimo žingsniuose įžvelgia propagandą ir populizmą.
„Tikslas – parodyti tariamą šalies atvirumą visam pasauliui. Parodyti, kad nesame žmogėdros, kad su mumis galima kalbėtis ir prekiauti. Tai būdas išoriškai legitimizuoti režimą“, – tvirtina ekonomistas Vladzimir Kavalkin.
Po ilgų paieškų, kelias mašinas lietuviškais numeriais visgi pavyksta rasti. Aiškėja, nė vienas vairuotojas nevažiuoja į Baltarusiją apsipirkti. Pagrindinis kelionių tikslas – aplankyti giminaičius. O išaugusio srauto į kaimyninę šalį nepastebi ir Lietuvos pasieniečiai.
„Pastaruoju metu sulaukiame daugiau Baltarusijos piliečių. Lietuvos piliečių yra mažiau, bet būna įvairiai“, – sako pasienietis Miroslavas Andruškevičius.
„Nėra jokių faktinių duomenų, kurie parodytų, kad Lietuvos vartotojai masiškai perka prekes Baltarusijoje. Tam nėra jokių fundamentalių prielaidų, nes nedarbo lygis Lietuvoje išlieka labai žemas – apie 6 procentus. Gyventojų santaupos bankuose siekia 21 mlrd. eurų, jos yra beveik rekordinės. O atlyginimai nuo kovido pradžios išaugo apie 30 procentų“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Nepriklausomi baltarusių ekspertai irgi mano, kad Lietuva neturi nerimauti. Priešingai nei pati Baltarusija, kuri skęsta sankcijose ir desperatiškai ieško būdų lopyti ekonomikos skyles užsienio piliečių sąskaita.
„Šiuo metu baltarusiams sunku gauti vizas. Yra didelių problemų, susijusių su sankcijomis. Be to, Baltarusijai vis labiau trūksta įvairių prekių. Lietuviams bus paprasčiau atvykti į Baltarusiją ir parduoti Lietuvoje pirktą daiktą, kuris Baltarusijoje neparduodamas“, – tvirtina ekonomistas Vladimiras Kovalkinas.
Tačiau lietuviams, kurie visgi nusprendžia apsipirkinėti Baltarusijoje, Lietuvos valdžia primena apie galimas rizikas dėl Lukašenkos režimo nenuspėjamumo.
„Yra įvairių momentų. Sunku vertinti, kokios aplinkybės paskatino žmones ten vykti. Noriu tik dar kartą pabrėžti, kad iš tiesų kyla nemažai pavojų. Mūsų tarnybos irgi tai pabrėžia. Situacijų gali būti įvairių, o norint jų išvengti, apsisaugoti, reikia viską pasverti. Rekomenduojame nekeliauti“, – teigia Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
O štai baltarusių į Lietuvą dabar atvyksta kur kas daugiau – per mėnesį jų skaičius gali siekti 140 tūkstančių. Tuo metu lietuviai per visus devynis bevizio režimo mėnesius Baltarusijos sieną kirto apie 300 tūkst. kartų.
