Vaizdai, kai minios žmonių per rinkimus traukia prie balsadėžių koronaviruso akivizdoje atrodo mažai tikėtini. Socialdarbiečiai nuogąstauja – esą Lietuvoje dėl antros koronaviruso bangos Seimo rinkimai gali neįvykti, mat į juos neateis privalomi 25 procentai rinkėjų. Todėl dar iki rudens siūlo įteisinti internetinį balsavimą.
„Šiuo pandemijos metu, mūsų supratimu, tai yra papildomas būdas, neatšaukiant įprastinio balsavimo. Jis duotų papildomus balsus. Ir dalyvavimą žmonių, kurie galėtų, priklausantys rizikos grupei, neišeidami iš namų, balsuoti kompiuteriais“, – sako socialdarbietis Juozas Bernatonis.
Šalies politikai dėl internetinio balsavimo ginčijasi jau daugiau nei dešimtmetį ir galo dar nematyti. Pagal socialdarbiečių siūlomą projektą internetu balsuojantiems rinkėjams Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje būtų pateikiami elektroniniai balsavimo biuleteniai, o esą jų saugumą užtikrintų kriptografiniai raktai.
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad iki rinkimų liko mažiau nei pusmetis, o per šį laikotarpį įgyvendinti saugaus internetinio balsavimo idėją nerealu.
„Jeigu kiltų kokių dvejonių dėl rinkimų rezultatų, gali grėsti dar prastesne demokratinę situacija Lietuvoje, kai žmonės nusiviltų rinkimais, nepasitikėtų rinkimais, nepasitikėtų rezultatais. Tai nėra gerai ir sveika. Tokius sprendimus reikia daryti itin atsargiai“, – pasakoja opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Skaičiuojama, kad internetinio balsavimo projektui ir sistemų įdiegimui iš viso tektų atseikėti nuo 1 iki 3 milijonų eurų. Nors premjeras Saulius Skvernelis pritaria koalicijos partnerių socialdarbiečių pateiktoms įstatymo pataisoms po pateikimo, visgi galimybės jau šį rudenį balsuoti internetu, premjeras Saulius Skvernelis nesvarsto.
„Aš nemanau, kad iki šių rinkimų suspėsime tai padaryti. Reikia labai aiškiai pasakyti, kad turime orientuotis į tradicinius mūsų konstitucijoje nurodytus rinkimų būdus, apsaugant žmones, jei to reikėtų. Bet elektroninis balsavimas manau reikėtų tuos žingsnius žengti, laikantis vieno pagrindinio principo, kad tai būtų saugu“, – teigia S. Skvernelis.
„Tai galėtume svarstyti ateityje, kituose rinkimuose, ne šituose Seimo, galėtų tai būti taikoma, bet vėlgi pagrindinis reikalavimas – saugumas“, – kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kibernetinio saugumo ekspertai internetinio balsavimo idėją vadina avantiūra, mat neužtenka sukurti kriptografinių raktų, būtina pačią sistemą ištestuoti, netgi imituoti įsilaužimo atakas ir ištaisyti visas galima sistemos spragas.
Maža to, kibernetinių išpuolių skaičius Lietuvoje tik didėja, vien pernai užfiksuota virš 3 tūkstančių kibernetinių incidentų, o tai yra tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.
„Natūralu, kad tai yra didelė grėsmė, rizika internetiniam balsavimui. Incidentai gali sutrikdyti balsavimo sistemas, pakeisti balsavimo rezultatus arba išvis juos kompromituoti. To mes nenorime turėti“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys.
Apie galimas grėsmes bei biurokratinius trikdžius kalba ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Pasak ministro, internetiniam balsavimui reiktų sukurti atskirą sistemą, ją testuoti, taip pat rengti viešuosius pirkimus ir ieškoti finansavimo šaltinio.
„Mano nuomone, šiandien jisai yra tiesiog neįgyvendinamas, kadangi viešieji pirkimai dėl ypatingai didelių biurokratinių kliūčių Lietuvoje trunka labai ilgai. Be to, elementariausias pirkimas, o jei dar yra tarptautinis, nes suma labai didelė, tai trunka 3-4 mėnesius“, – pasakoja teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Kibernetinio saugumo specialistai tvirtina, kad prie internetinio balsavimo reikia eiti palaipsniui. Iš pradžių išbandant internetinį balsavimą savivaldose ir regionuose, o ne iš karto visos Lietuvos mastu Seimo ar Prezidento rinkimuose.
