Ant iš baltalksnio ir beržo rąstelių suręstų namukų pūpso rudos galvelės. Šilauogyno gale, medžių paunksmėje, jauna Strumskių šeima įkūrė tikrą egzotiškų grybų stovyklą. Tai šitaki grybai arba valgomieji danteniai ir auga jie ne kur nors Azijoje, o čia Lietuvoje Likėnų kaime, Biržų rajone.
„Mes savo ūkyje stengiamės auginti išskirtinius netradicinius produktus, tai pernai šalia šilauogių auginti ir šitaki grybus kadangi šite grybai yra išskirtiniai. Literatūroj yra daugybe straipsnių ir klinikinių tyrimų, daug atlikta apie teigiamas gydomąsias šitaki grybų savybes. Ir tikrai šalia šilauogyno puikiai tinka šis netradicinis grybas“, – sako šitaki grybų augintojas Mantvydas Strumskis.
Egzotiškieji šitaki grybai ūkyje auginami natūraliai ant nedidelių maždaug pusės metro medžių rąstelių. Sutuoktiniai Strumskiai grybieną specialiai siuntėsi iš Šveicarijos. Tereikėjo į pragręžtas skylutes ją įterpti, užtepti parafinu ir palaisčius po metų laukti derliaus. O pradėję dygti grybai derlių duoda net du kartus per metus – birželį ir nuo rugpjūčio iki rugsėjo.
„Paragavom, nenusinuodijom, sveiki grybai, galima valgyt ir labai skanūs, beje. Paruošimo būdų tikrai daug, galima ruošti kaip ir kiekvieną grybą: virti, kepti, troškinti, galima valgyti net ir žalią. Nes yra karališkas grybas“, – pasakoja M. Strumskis.
Kelių statybos inžinierius ir konstruktorė-projektuotoja negaili komplimentų japoniškiems medžio grybams. Skonis esą puikus, labai panašus į baravykų, o ir visai nekirmija. Ne veltui japonai juos vadina karališkais miegančio budos grybais.
O kitame rajone netoli Anykščių ekologišką smidrų ūkį puoselėjanti Kotryna su vyru taip pat mėgina auginti šitakius:
„Senas sodas, neišdezinfekuotas variu, tai įsimetė kai kur ir kempinės.“
Jų ne toks didelis kiekis rąstelių, kaip Likėnų kaime. Bet grybus pora valgymui augina ir ant beržo ir ant ąžuolo.
„Šitaki išvertus iš japonų kalbos ir reiškia, kad tai ąžuolo grybas, 5-balei sistemoj vertinant, ąžuolas vertinamas 5 balais, kaip tinkamiausias, beržas jau 4 ir juodalksnis. Užkabino toks dalykas, vis ne ridikėliai, ne pomidorai, kažkas kitaip“, – teigia šitaki grybų augintoja Kotryna Meidė.
Pasak augintojų, šitakę auginti nėra taip paprasta, didžiausias netradicinių ūkininkų iššūkis yra lietuviškas nepastovus klimatas. Tačiau vis tiek verta dėl jų puikaus skonio ir gydomųjų savybių.
„Po didelio lietaus, kai šiluma pakilo, tai iškart pasipildavo grybų, bet vėlgi, dabar jau kurį laiką sausa ir jaučiasi, kad tų grybų yra gerokai sumažėję“, – kalbėjo K. Meidė.
Teigiama, kad vaistinė šitakė turi priešvėžinių savybių, stiprina organizmo atsparumą, net esą gerina vyrų potenciją. Kaip ten bebūtų, šiuos kinų ir japonų liaudies medicinos grybus yra pamėgę ne tik virtuvės šefai, bet ir pasaulio įžymybės net tokios kaip Madona.
„Mes net nespėjom pagalvot, kaip juos ir kur realizuot, nes visi, kas jau iš anksto žinojo, kad mes turėsim, jau laukė ir net nereikėjo ieškot nieko, grybai sprogo. Jie yra, kaip aš mėgstu sakyt, panacėja nuo visų ligų, ypač gerai kovoja prieš vėžį. Net kuria preparatus austrai iš šitakių“, – sako K. Meidė.
O ir rinkoje šie grybai turi kainą. Jei pramoniniu būdu auginami kainuoja ne mažiau kaip 20 eurų už kg. Tai už natūraliai auginamus grybus drąsiai galima tikėtis trečdaliu didesnės kainos.
