O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.
Plačiau apie tai V. Malinionį ir A. Pocių TV3 žiniose kalbino Artūras Anužis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į šitą konfliktą, turėtų prisidėti karinėmis pajėgomis ir ginti Ukrainą. Bet ar tai išvis įmanoma, kad NATO kištųsi į šį konfliktą?
V. Malinionis: Aš gal patikslinsiu prezidentės Dalios Grybauskaitės mintį. Ji iš dalies yra teisi. Pagal karo teoriją, jeigu tu vedi vien tik tai gynybinį karą, tu anksčiau ar vėliau pralaimėsi, t.y. tu neturi iniciatyvos. Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti.
O atakuoti patiems ukrainiečiams Ukrainos teritorijoje įmanoma? Ar turėtų atakuoti Rusijos teritorijoje?
A. Pocius: Aš manau, kad ukrainiečiai yra surengę ne vieną sėkmingą kontrataką, nes jau kai kurie miestai buvo beveik užimti ir Rusijos kariai jautėsi miestą kaip ir paėmę. Bet sėkmingas ukrainiečių perdislokavimas ir tam tikri veiksmai buvo sėkminga kontrataka ir Rusijos kariškiai buvo išstumti iš tų miestų ir miestus vėl kontroliuoja ukrainiečiai.
Bet ar ukrainiečių kariai turi kokių nors siurprizų, kozirių? Gali nustebinti dar Rusiją?
A. Pocius: Be abejo. Aš manau, kad tų siurprizų bus dar ne vienas. Turėkime omeny tai, kad ukrainiečiai iki šiol iš Vakarų šalių jau gauna šiuolaikinę, pačią geriausią prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę. Kol kas mes tikrųjų tų ginklų galios dar nežinome ir aš manyčiau, kad jie netrukus pasirodys.
Buvo kalbėta, kad šalys turėtų duoti rusiškus naikintuvus Ukrainai, kuriuos dar moka valdyti ukrainiečiai. Bet oficialiai NATO pasakė, kad neduos. Kodėl? Kaip tai reikėtų vertinti?
V. Malinionis: Kaip NATO neduos, nes jie yra pasakę, kad nėra tokio NATO sprendimo, kuris leistų kištis į šitą užpuolimą. Bet NATO narės gali. Ir aš manau, kad čia yra ir truputėlį jautrios informacijos. Ar duos, ar neduos – aš negaliu patvirtinti, bet karo metu yra tam tikrų slaptumo reikalavimų, rizikų. Nes jeigu mes pradėsime atvirai šnekėti, kuri persona ką duoda, tai mes tą žmogų ar regioną pastatome į riziką.
Šnekant apie desperaciją. Keletas rusų karių buvo paimti į nelaisvę. Atrodo, kad jie paprasti santechnikai, šaltkalviai ir taip toliau. Ką Rusija siunčia į karą su Ukraina?
V. Malinionis: Jeigu jūs matėte tuos karius santechnikus, vairuotojus, kurie tiesiog iš savo darboviečių buvo paimti, tai čia buvo tie Donbaso regiono žmonės, čia ne iš Rusijos buvo. Jie tuos „išgelbėtuosius“ jau siunčia į karą – neparuoštus. Jeigu tai teisybė, tai tikrai yra karo nusikaltimas. Ten net socialinių pedagogų buvo paimta, kurie su vaikais dirba, tiesiai į mūšio lauką. Jie net patys nesuprato, ką jie daro ir kur jie atsidūrė. Ten baisus vaizdas.
A. Pocius: Ne, čia tuo pačiu reikia patikslinti, kas tie žmonės, kurie sėda vairuoti tanką. Tai yra buvę kariai, atitarnavę Rusijos kariuomenėje šauktiniais ir buvo įvaldę per tą laikotarpį tanko vairuotojo kvalifikaciją ir buvo išleisti po tos tarnybos į atsargą. Ir jie kaip atsargos kariai paskui yra pašaukiami, nes yra sukomplektuojamas mobilizacinis rezervas.
O ar gali iš esmės rusai pritrūkti ginkluotės?
Jie jau dalį savo arsenalo išnaudojo paleisdami raketas į Ukrainą. Jų arsenalas senka ir jos yra jau reikalingos atsivežti, nes sovietų palikimas, kurį jie turėjo, ir dabartinis sandėliavimas tam tikros ginkluotės yra išmėtytas po visą Rusijos teritoriją. Tai jiems reikia tai atsigabenti. Jie tikėjosi greito „blickrygo“, kad čia greitai laimės, susitvarkys, bet to, ką jie panaudojo, jiems jau trūksta. Kaip matome tos ilgos vilkstinės, kurios jau važiuoja iš Baltarusijos į Ukrainą, tai ten ir yra tas paramos elementas, kurio trūksta. O trūksta ginkluotės, šaudmenų, degalų ir gyvosios jėgos, nes patiria nuostolius, kuriuos reikia atstatyti.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
