Sumacas MacDiarmidas viename Škotijos Glazgo miesto upėje nufilmavo „ledo diskus“. Šis reiškinys yra gana retas ir jis susidaro esant tik labai palankioms tam sąlygoms.
Anot Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos, šiam reiškiniui susidaryti reikia labai šalto vandens. Dažniausiai šis reškinys susidaro Baltijos jūroje, Antarktidoje ir Šiaurės Amerikos didžiuosiuose ežeruose.
Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Primename, kad šis reiškinys yra susidaręs ir Lietuvoje. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad jis yra susidaręs Kėdainių rajone, Šušvės upėje.
Šis reiškinys susidarė Barkūniškio kaime, netoli kaimo turizmo sodybos „Senas malūnas“. „Facebook“ apie susidariusius ledo „blynus“ daugiau papasakojo grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ kūrėjai.
„Ledo diskai-skrituliai-blynai-ratai yra šiaip retas reiškinys (arba reikia bent jau žinoti palankią tokiam dariniui vandens telkinio vietą), susiformuojantis lėtai tekančiame arba sūkuringame vandenyje esant labai šaltam orui. Jie fiksuojami Skandinavijoje, Kanadoje ir kitur šalto klimato juostose. Pirmą kartą reiškinys paminėtas dar 1895 metais. Beje, šį reiškinį, kai mes apie jį parašėme, žmonės dažniau pradėjo pastebėti. Tad retas žiemos reiškinys nebeatrodo toks retas.
Beje, tokie diskai susiformuoja, kai atitrūkęs ledo, sniego ar kitoks gabaliukas papuola į santykinai ramią upės atkarpą, kurioje srovė suka ledą/ledus ratu. Šios srovės pamažu ledą nugludina, šis darosi apvalesnis, kol pamažu priaugdamas naujas ledo sluoksnis po sluoksnio pasiekia gražią ir apvalią formą.
Paprastai šis reiškinys atrodo įdomiau, kai susiformuoja vienas didelis ledo ratas ir jis pamažu sukasi, šiuo atveju matom daug blynelių (nes upės vanduo bando pamažu pasidengti ledu), tad ižas (ledo gniužulai) buvo suformuoti į tokius vat apvalius blynelius. Jie nusistovėjo gana ramioje upės vagos dalyje ir štai taip laikosi“, – paaiškinama grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
