Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą. Pažvelgus pro langą vaizdas visai ne žiemiškas, o termometras rodo 5 laipsnius šilumos. Panaši šiluma buvo ir gruodį, tad senjorė tikisi nedidelės sąskaitos. Visgi praplėšusi šilumininkų atsiųstą laišką moteris sunerimsta. Gruodis buvo rekordiškai šiltas, o už 70 kvadratinių metrų ploto nesiekiantį butą šilumos įmonė reikalauja sumokėti 58 eurus.
„Kad mokam per brangiai, tai faktas. Visi kalba apie pensijas, skurdą, jis yra. Mes negalime tiek leisti sau mokėti už apšildymą“, – sako senjorė Irena.
Irena užsigrūdinusi ir šilumą vartoja saikingai. Štai jos namuose šiuo metu vos 19 laipsnių, radiatoriai vos šilti, tačiau ji nesiskundžia. Ir sako, kai lauke taip šilta, galėtų gyventi visai su šaltais radijatoriais. Tačiau jų sistema centralizuota, namas sovietinis, tad pati susimažinti šilumos srauto negalinti:
„Karo laikų vaikas, Kauno, nebuvo šilumos. Pripratusi šiltai gyventi ir man čia per šilta. Atidarinėju langus, vakar mano viešnia buvusi pasakė, kad jai šalta, užsidėjo puspaltuką, o man, aš nepratus, man reikia gaivesnio oro.“
Šiemet Irena už gruodį suvartotą šilumą mokėti turi mažiausiai per trejetą, o gal ir daugiau metų. Štai pernai sąskaita buvo trečdaliu didesnė, užpernai mokėti daugiau teko 15 procentų. Ir visoje šalyje padėtis panaši. Štai vidutinė 60 kv. m ploto nerenovuoto sovietinio buto sąskaita šalyje už gruodį yra 52 eurai. Prieš metus ji buvo 23 eurais didesnė, o prieš penkerius – beveik dviguba. Klimatologai patvirtina, pastarasis gruodis buvo neįprastai šiltas.
„Buvo žymiai šiltesnis, 3,4 laipsniais šiltesnis nei 2018 m. gruodis. Gruodžio vidutinė temperatūra turėtų būti neigiama, -1,9 laipsnio. Praėjęs gruodis buvo +2,6 laipsnio, o 2018 m. -0,8 laipsnio“, – pasakoja meteorologė Izolda Marcinonienė.
Mažesnes nei pernai šio gruodžio mėnesio šilumos sąskaitas lėmė ne tik pliusinė temperatūra, bet ir atpigęs biokuras bei dujos, kurios deginamos šilumai gaminti – sako Vilniaus šilumos tinklus valdančios savivaldybės vadovai.
„Pelnas yra reguliuojamas, įmonė negali uždirbti nei nustatyta teisės aktuose. Šiuo atveju yra įmonės veiklos efektyvumas, pavyko nusipirkti pigiau biokuro biržoje, atpigusios yra gamtinės dujos. Šilumos kainoje didžiąją dalį sąnaudų sudaro kuras, kuris naudojamas šilumos gamybai“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Beje, pastarąjį gruodį šilumos sąskaitos kituose didmiesčiuose didesnės nei Vilniuje, tačiau jos taip pat mažesnės nei prieš metus. Šilumininkai jau purkštauja, kad gyventojams suvartojus penktadaliu mažiau šilumos nei prieš metus ir susitraukusios sąskaitos už šildymą mažina šilumą gaminančių įmonių pajamas. Šilumininkai prasitaria, kad gali tekti peržiūrėti, ar pakaks gautų lėšų reikiamai tinklų priežiūrai.
„Įmonės turėjo pasikoreguoti savo finansinius srautus. Leidžia įmonėms Valstybinė energetikos reguliavimo taryba po metų perskaičiuoti, jei nesurenkamas pinigų srautas, kuris yra būtinas įmonei tinklų, katilinių remontams, administracinei veiklai“, – kalbėjo šilumos tiekėjų asociacijos specialistas Mantas Paulauskas.
Tačiau buvęs energetikos kainų komisijos vadovas Vidmantas Jankauskas įmones ragina nesiskųsti dėl mažėjančių pajamų.
„Kuo šilčiau, tuo mažiau kilovatvalandžių suvartoja. Žmonėms šita formulė yra gera. Šilumoms nėra labai gera, jiems kaina paskaičiuota vidutinei žiemai. Nuo vidutinės jau nuėjome ir einame į šiltesnę žiemą“, – sako energetikos ekspertas V. Jankauskas.
Norėdami išvengti pajamų svyravimų, šilumos gamintojai yra svarstę, kad gyventojai už šilumą mokėtų ištisus metus arba kasmėnesinį mokestį sudaryti iš dviejų dalių – pastovios dalies ir kinkančios. Tačiau šie siūlymai iki šiol nėra įgyvendinti.
