Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį.
„Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota. Praktiškai dirbame nuo ryto iki vakaro“, – sako grožio salono „Barbakano“ vadovas Vytautas Vančys.
Sostinėje grožio saloną turintis vilnietis Vytautas klientų gausa prieš pat didžiąsias metų šventes nesiskundžia. Norinčiųjų gražiai atrodyti prie Kūčių stalo netrūksta, tačiau uždirbti Vytautui darosi vis sunkiau, nes grožio salono išlaidos auga.
„Šiemet labai stipriai paveiks dujų ir elektros kainos, nes jos tikrai jaučiasi, ypač mes, kai dirbame, ir elektros daug išnaudojame, ir dujinis šildymas, ir kuro kainos pabrangino produktų atvežimą, kai kurie produktai jau vasaros metu brango“, – kalba V. Vančys.
Dėl to skaičiai salono paslaugų kainyne turėtų šoktelti iki dešimtadalio.
„Jeigu koks vyriškas kirpimas mūsų salone kainavo 30 eurų, tai jis ateinančiais metais gali kainuoti 33 eurus. Jeigu moteriškas kirpimas 45, tai bus 49“, – sako V. Vančys.
Ir taip ne tik Vytauto grožio salone. Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet vidutinis metinis kainų lygio kilimas, arba infliacija, sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei tas pats Lietuvos bankas prognozavo rugsėjį.
„Labai sunku pasakyti, ar tas pikas bus pasiektas gruodžio mėnesį, galbūt tai bus sausio mėnesį, bet informacijos visuma leidžia mums spręsti, kad tie aukšti skaičiai, kuriuos mes dabar matome, jie turėtų pradėti mažėti kitais metais“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Deja, prieš Kalėdas nėra labai gerų naujienų, bus bent jau kurį laiką ir didesnė infliacija, ir didesnė nei prognozuoja daugelis institucijų“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Spartaus kainų kilimo tendencijas patvirtina ir kiti ekonomistai. Pagrindinė visų negandų priežastis aukštos dujų, šildymo, elektros kainos.
„Dujų kainos nemažėja, kyla į vis naujas aukštumas ir ateities sandoriai rodo, kad jos liks labai brangios ir visus ateinančius metus. Ne tik tiesiogiai gyventojams ir įmonėms yra jaučiamas, bet ir per antrinius kanalus, kuomet įmonės pirkdamos daug brangesnius išteklius, žaliavas, matydamos sparčiai kylančius atlyginimus ir sąnaudas, visą tą sąnaudų padėjimą perkelia į galutines prekių ir paslaugų kainas“, – komentuoja N. Mačiulis.
Anot ekonomistų, kitąmet turėtumėme sulaukti mėnesių, kuomet metinė infliacija sieks ir 10 procentų. Tiesa, vaizdas esą turėtų būti atvirkščias palyginti su šiemet, mat kainos labiausiai turėtų kilti ne metų pabaigoje, o pradžioje, pirmąjį metų pusmetį.
„Kainų augimas pasiveja atlyginimų augimą. Ir iš tiesų didelė dalis gyventojų, ypač tie, kurie vartoja daug pirmo būtinumo prekių, energetinių išteklių, maisto produktų, kurių brangimas beveik 10 procentų pasiekė. Jie tos perkamosios galios augimo beveik ir nejaus“, – sako N. Mačiulis.
Taip kainų augimą vertina Lietuvos gyventojai:
„Jėzus, reik tikėtis, kad nekils. Kiek jos gali kilti. O kas čia žino, kaip ta mūsų valdžia padirbs.“
„Kitos ateities nėra, užsienis, viskas, tiktai užsienis. Jeigu buvo prie lito kefyras kainavo 90 centų, dabar kainuoja euras, devyniasdešimt. Tai išeina 7 eurai.“
„Mes jau pripratę, atsimenate, kai sakė, susiveržkime diržus, tai trisdešimt metų ir veržiame, veržiame.“
Lietuvos gyventojai gali tikėtis geroko apgyvendinimo, remonto, santechnikos, elektrikų, maitinimo ir paslaugų brangimo.
„Nuo kitų metų sausio pirmos dienos minimali mėnesio alga auga daugiau negu 13-a procentų. Ir mes žinome sektorius, kuriuose yra daugiausia darbuotojų, kurie dirba minimalią mėnesio algą arba šiek tiek daugiau. Aišku, tai yra apgyvendinimas, tai yra maitinimas, administracinės paslaugos“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Šiuo metu paslaugos yra maždaug 6-7 procentais brangesnės nei buvo prieš metus, tas brangimas tikrai nesulėtės ir kitais metais. Gali pasiekti ir 8-9 procentus“, – kalba N. Mačiulis.
Nerimo Lietuvos bankui kelia ir darbuotojų trūkumas. Esą sparčiai daugėja statybos, pramonės, mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriaus įmonių, kurios darbuotojų trūkumą vadina veiklą ribojančiu veiksniu. Anot Lietuvos banko, šalyje šiuo metu yra apie 30 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra pusantro karto daugiau nei prieš metus.
Ne visos prognozės liūdnos. Lietuvos banko ekonomistai džiaugiasi, kad Lietuvai kol kas pavyksta sėkmingai suvaldyti pandemijos pasekmes. Esą šalies bendrasis vidaus produktas kitąmet turėtų augti 3,6 procento.
