Ką suteiks galimybių pasas ir kas jį galės gauti, jis pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.
Kokios tos privilegijos, kokios tos teisės bus įgaunamos, kai žmogus turės galimybių pasą?
Žmogus, turintis galimybių pasą, pagal Ekonomikos ministerijos siūlymus galėtų dalyvauti tose veiklose, kurios dabar pagal karantiną yra draudžiamos – dideli masiniai renginiai tiek viduje, tiek lauke, asmeninės šventės, pavyzdžiui, vestuvės, kur dalyvauja daugiau žmonių, laisvalaikio veiklos viduje, maitinimas viduje.
Tai yra viskas, kas šiuo metu kol kas dėl epidemijos yra draudžiama. Galimybių pasas suteiktų žmonėms galimybę tose veiklose dalyvauti saugiai ankščiau, nei mes pasiektume tą situaciją epidemiologiškai.
Į tą grupę būtų įtraukti tiek paskiepyti, tiek persirgę, tiek, labai svarbu pabrėžti, testuoti žmonės, kurie neturi galimybės gauti skiepą, nes nepriėjo jų eilė gauti vakcinaciją.
Karoli, gal yra aišku, koks turi praeiti laiko tarpas, kada testą pasidaręs žmogus galėtų drąsiai kažkur eiti ar lankytis? Mes kalbame apie parą, dvi ar savaitę?
Šiuo metu vis dar vyksta diskusijos su epidemiologais, nes tai yra epidemiologinis klausimas. Tarkime, turime pavyzdį Danijos, kur šis pasas ir testavimas galioja 72 valandas.
Mes dabar diskutuojame galbūt tai būtų 48, galbūt tos pačios Danijoje naudojamos 72 valandos. Tačiau tai turi pasakyti ekspertai ir artimiausiomis dienomis mes kaip tik su jais ir kalbėsimės, kad sutartume, koks tikslus laikas būtų tinkamas galioti galimybių pase.
Karoli, mes kalbame apie mėnesio, dviejų ar trijų laikotarpį, kada tas pasas galėtų būti įvedamas?
Tai viena iš sąlygų, kurią pristatė ir ekonomikos ministrė Vyriausybei, su kuria galėtų šis pasas veikti, yra didžiausios rizikos grupės suvakcinuota bent 60 proc. Tai yra senjorų, kurie yra vyresni nei 65 metai. Jeigu mes pasiekiame bent 60 proc. populiacijos, tai būtų vien iš tų kertinių sąlygų tam, kad šis pasas galėtų veikti saugiai.
Reikia pabrėžti, kad virusas yra pavojingiausias vyresniems žmonėms ir tiems, kurie yra rizikos grupėse. Šiuo atveju mūsų pagrindinis tikslas yra užkardyti pačią blogiausią lemtį – mirtis.
Šiuo atveju statistika labai aiškiai indikuoja, kad jeigu mes paskiepysime tą grupę, kuri yra pati jautriausia virusui, tada mes galime lanksčiau žiūrėti į didesnį sergamumą todėl, kad mes esame apsaugoję tą grupę, kuri yra svarbiausia.
Kalbant apie laiką, tai mes kalbame apie kelių savaičių intervalą. Šiuo metu reikia išspręsti tam tikrus teisinius, techninius klausimus ir žiūrėti, kaip mums sekasi su vakcinavimo tempais. Pagrindinis fokusas yra rizikos grupės vakcinavimas, nes tai yra pati jautriausia dalis visos bendros populiacijos.
Tai reiškia, kad vis dėlto tie žmonės, kurie saugojasi, neserga, nėra persirgę, tačiau skiepo dar nesulaukė, tai jie negalės naudotis tam tikromis teisėmis ar privilegijomis?
Mūsų tikslas yra, kad pasas startuotų tik tokiu atveju, jei žmonės, kurie neturi galimybės gauti skiepo, jie turėtų alternatyvą – testavimą.
Užtikrinti maksimalų lygiateisiškumą yra vienas iš prioritetų, apie ką mes kalbame tiek sus savivaldybių atstovais, tiek su kitų ministerijų atstovais.
Norint didinti testavimo apimtis turės įsitraukti ir pačios savivaldybės, norint suteikti žmonėms, kurie neturi vakcinos, galimybę prasitestuoti.
O ar jūs esate pagalvoję, kaip bus kontroliuojami tie žmonės, kurie sugalvos pasilinksminti kavinėje? Jie turės įėję tą pasą rodyti ar tai bus programėlė telefone? Bus popierinis?
Tik trumpa replika – į galimybių pasą būtų įtraukiami ir žmonės gavę pirmą vakciną ir po jos praėjus 3–4 savaitėms, kada ekspertų nuomone jau susidaro kritinis imunitetas, kurio pakanka, kad žmogų jau galėtume laikyti saugiu.
Mes kalbame ne tik apie testuotus, bet ir apie persirgusius ar vakcinuotus, kurių yra jau daugiau nei pusė milijono Lietuvoje.
Žmogus galės turėti galimybių pasą savo telefone. Tai yra tiesiog QR kodas, kurį nuskaitęs tam tikros vietos kavinės atstovas gali įsitikinti, kad tas konkretus žmogus iš tiesų yra vakcinuotas arba persirgęs, arba turi testą.
Jei žmogus nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais, jis galės jį atsispausdinti ir turėti popieriuje, nes svarbiausias dalykas yra turėti tą QR kodą, kuris įtikina, kad „Photoshop“ pagalba nepasidarė tos vakcinacijos pats.
O sakykite, kas turės mokėti už testą – pats žmogus?
Kol kas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlyme yra taip, kad testą turėtų dengti valstybė. Lygiai taip pat kaip ir vakcina yra dengiama valstybės, taip ir periodinis testavimas turėtų būti dengiamas valstybės.
Ar teisingai supratau, kad jei kas tris paras noriu lankytis kavinėse ar gyventi aktyvų gyvenimą, aš darausi kas tris paras testus ir visus juos apmoka valstybė?
Toks buvo siūlymas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, bet galutinį sprendimą mes turėsime sutarti su Vyriausybe.
Daugiau apie galimybių pasą žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
